2018 01 01

Haroldas Mackevičius papasakojo, kaip stambus „koncernas“ nusavina ūkininkų žemę

Politinės satyros „Dviračio šou“ kūrėjas Haroldas Mackevičius ir toliau feisbuke vysto temą apie verslus, kontroliuojamus Seimo nario Ramūno Karbauskio. Nors šį kartą prodiuseris tiesiai neįvardino politiko kontroliuojamos bendrovės „Agrokoncernas“ pavadinimo, bet galima įtarti, kad rašoma būtent apie šios įmonės veiklą, perimant smulkesnių ūkininkų žemes.
Ramūnas Karbauskis ir Haroldas Mackevičius
Ramūnas Karbauskis ir Haroldas Mackevičius / 15min montažas

„Pabodo man gerbiamam Ramūnui uždavinėti klausimus be atsakymų. Siūlau šiandien pasigilinti į teisinius niuansus. Bus įdomu, pažadu“, – savo naujausią įrašą feisbuke pradeda Haroldas Mackevičius, jau kelias savaites viešai skelbiantis klausimus Seimo nariui Ramūnui Karbauskiui apie su juo susijusius verslus.

Pirmąją 2018 metų dieną prodiuseris aprašė abstrakčią situaciją, kai didelis ir turtingas „koncernas“ (galima įtarti, omenyje turimas R.Karbauskio „Agrokoncernas“) už vekselį paskolina pinigų finansiškai mažesniam ūkininkui, o pastarasis neišgali skolos grąžinti. Taigi „koncernas“ tampa išieškotoju, o finansinių problemų turintis ūkininkas – skolininku.

Pabodo man gerbiamam Ramūnui uždavinėti klausimus be atsakymų. Siūlau šiandien pasigilinti į teisinius niuansus. Bus įdomu, pažadu, – savo naujausią įrašą feisbuke pradeda Haroldas Mackevičius.

„Vekseliai išieškotojui yra patogu, nes pagal juos labai lengva ir greitai aktyvuoti išieškojimo procesą, – rašo H.Mackevičius. – Jeigu skolininkas iki vekselyje nurodytos datos nesumoka pinigų, nusiunti jam registruotu laišku priminimą ir kitą dieną eini pas notarą, kad išduotų vykdomąjį įrašą. Jis išduodamas per 1–3 dienas, po to jį neši pas antstolį, kuris pradeda išieškojimo procesą.“

H.Mackevičius atkreipia dėmesį: įprasta, kad prieš duodamas prekes skolon, pardavėjas įvertina pirkėjo galimybes tą skolą grąžinti.

„Manau šioje vietoje „koncernas“ irgi turi atidirbęs kažkokį mechanizmą, kad įvertintų pirkėjo mokumą, ir greičiausiai pirkėjui suteikiamų prekių skolon suma tiesiogiai priklauso nuo pirkėjo valdomo turto ir, žinoma, poreikių“, – svarsto H.Mackevičius.

Jis detaliai aprašė procedūras, kurios vyksta, kai antstoliai pradeda skolos išieškojimą. Tačiau svarbiausias epizodas – antstolis paskiria iš skolininko areštuoto turto ekspertizę. Nors turto vertintoją gali rinktis ir ieškovai, ir skolininkai, bet realybėje pastarieji – į finansines problemas įklimpę žmonės – retai imasi tokių veiksmų.

„Antstolis, gavęs turto įvertinimą, dar pasiūlo visoms šalims pateikti savo pastabas – ar tinkamai įvertinta. Šiaip norint pateikti rimtas pastabas ar „nulaužti“ tokį vertinimą reikia pakankamai kompetentingo advokato, kuris nėra pigus, – pasakoja H.Mackevičius.

Jis atkreipia dėmesį, kad tokioje situacijoje išieškotojas – tasai „koncernas“ – turi daug pinigų ir laiko, o įsiskolinęs ūkininkas neturi nei laiko, nei pinigų. Taigi verslininkams naudinga procesą vilkinti ir tarsi išsekinti skolininką.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Haroldas Mackevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Haroldas Mackevičius

Po turto vertinimo procedūros seka varžytinės, kuriose galioja tokia tvarka – parduodamo turto kaina sumažinama 20 procentų. Jeigu neįvyksta pirmosios varžytinės ir skelbiamos antrosios, tai turto kaina mažėja dar 20 procentų. Ir taip po kiekvienų neįvykusių varžytinių.

„Varžytinėse gali dalyvauti kas tik nori, bet interesantai (varžytinių interneto, – 15min) puslapyje mato labai mažai informacijos, – rašo H.Mackevičius. – Taip išeina, kad turto pirkimas varžytinėse yra gana profesionalus užsiėmimas, ir jame dalyvauja tik tie, kurie yra rimtai suinteresuoti ir gali sau tai leisti.“

Taigi per varžytines įsiskolinusio ūkininko turto kaina gali sumažėti labai ženkliai, net iki 20–30 procentų nuo tikrosios vertės. Svarbu suprasti, kad tokioje situacijoje tasai areštuotas ūkininko turtas, tai – jo dirbama žemė.

„Kai išieškotojas yra greitųjų kreditų bendrovė ar koks bankas, tai jam to sklypo šimtas metų nereikia <...> Bet kai išieškotojas yra „koncernas“, besiverčiantis žemės ūkio veikla, tai jam toks žemės ūkio paskirties sklypo perėmimas už maždaug pusę rinkos kainos – idealus variantas, – rašo H.Mackevičius. – Apibendrinant, jokių neregėtų stebuklų pas „koncerną“ nevyksta, tą patį daro bankai, unijos ir panašiai. Bet yra tik vienas esminis skirtumas – bankai iš skolininkų periminėja butus, namus ir kitą turtą, kurį galų gale reiks parduoti, o „koncernas“ periminėja žemės sklypus, kurie yra jo tiesioginiai aktyvai.“

Uždavė naujų klausimų „Agrokoncernui“

Savo įrašo pabaigoje H.Mackevičius surašė kelis naujus klausimus bendrovės „Agrokoncerno grupė“ generaliniam direktoriui Valdui Eimontui. Iš esmės ši įmonė yra kontroliuojama Seimo nario Ramūno Karbauskio.

Asmeninio archyvo nuotr./Valdas Eimontas
Asmeninio archyvo nuotr./Valdas Eimontas

Štai jo klausimai:

1) Kiek ir kokios vertės nekilnojamojo turto koncernas ir su juo susijusių ūkio subjektų grupė, kaip taip apibrėžiama LR Konkurencijos įstatymo, yra perėmę iš skolininkų vydomosiose bylose?

2) Kiek nekilnojamojo turto yra nusipirkę varžytinėse kaip varžytinių dalyviai ir kaip skolininko pasiūlyti pirkėjai?

„Privalau jus draugiškai įspėti, kad negavus atsakymo galima iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės pagal savininkus išsitraukti viso valdomo ar valdyto nekilnojamojo turto išrašus, o juose visada būna nurodytas nuosavybės įgijimo teisinis pagrindas – pvz., pirkimo-pardavimo sutartis, antstolio turto perdavimo aktas ar panašiai“, – rašo H.Mackevičius.

Pabaigoje jis nurodė, kad įrašą parengė pagal konkretaus žmogaus, norėjusio linkti anonimu, papasakotą istoriją.

Žodžių kovos įrankis – klausimai

H.Mackevičius į virtualią žodžių kovą su R.Karbauskiu įsitraukė po to, kai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis išėjo į atvirą karą su LRT televizijos žvaigžde, laidos „Dėmesio centre“ vedėju Edmundu Jakilaičiu.

R.Karbauskis laidė užuominas, esą E.Jakilaičio ir jo partnerių valdomi verslai gauna didelius pinigus iš LRT ir tariamai nusukinėja mokesčius. E.Jakilaitis atsikirto paviešindamas savo verslo finansinius duomenis ir „Dėmesio centre“ rengimo įkainius.

Kitoje barikadų pusėje E.Jakilaičio turima informacija padėjo atskleisti, kad „Agrokoncerno“ įvežamos trąšos iš rytinių kaimynių neapmokestinamos ES taikomu antidempingo muitu – jo išvengiama, trąšas „praskiedžiant“ priedais. Kad antidempingo muitai netaikomi – 15min oficialiai patvirtino Muitinės laboratorija. R.Karbauskis atsakymo į šį klausimą vengė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

„Agrokoncerno“ savininkas jau kurį laiką tyli ir į viešus klausimus neatsakinėja. Galima suprasti, kad už R.Karbauskį į žodžių kovą įsivėlė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė. Ji per feisbuką skleidžia savo įtarimus apie E.Jakilaičio verslą ir individualią veiklą, o žurnalisto žmoną, užsienio reikalų ministro patarėją Rasą Jakilaitienę, kaltina nuslėpus informaciją apie sutuoktinį teikiant interesų deklaracijas. Po šių kaltinimų R .Jakilaitienė savo deklaraciją papildė.

H.Mackevičiussavo viešuose pasisakymuose dažnai remiasi informacija, kurią jam pateikė žemės ūkio sektoriuje veikiantys asmenys. Tuo piktinasi R.Karbauskis ir jo kontroliuojami verslai. Pavyzdžiui, penktadienį „Agrokoncernas“ išvadino H.Mackevičiaus turimą informaciją melagystėmis ir pramanais.

Apie teisines priemones „Agrokoncernas“ savo pareiškime nekalba, tačiau tokių priemonių jau imtasi prieš E.Jakilaitį. Reikalaujama, kad „Dėmesio centre“ vedėjas paneigtų savo viešai paskelbtus klausimus, kuriuos jis išplatino pirmą konflikto su R.Karbauskiu dieną. E.Jakilaitis tai daryti atsisakė ir paskelbė esąs pasirengęs bylinėjimuisi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis