Ministrė komisarei pristatė padėtį ir naujas tendencijas Lietuvos-Baltarusijos pasienyje. Pasak A.Bilotaitės, nors situacija išlieka įtempta, Lietuva laiko frontą savo jėgomis – įrenginėja fizinį barjerą, sieną saugo sustiprintu režimu – į ES neįleista apie 8000 neteisėtai sieną bandžiusių kirsti migrantų. Ministrė pabrėžė, jog visi reikalingi nacionaliniai sprendimai priimti, tačiau Lietuva ir kitos su didžiuliu migracijos spaudimu prie ES išorės sienos susiduriančios valstybės labai laukia ir tikisi pastiprinimo iš ES.
„Matome, kad Europos Komisija mus girdi ir supranta. Tai teikia vilties, kad migracijos politikos pokyčiai bus formuojami atsižvelgiant į Lietuvos patirtis ir pasiūlymus. Lietuva laiko frontą prie rytinės ES sienos, tačiau mums labai reikia pastiprinimo iš Europos Sąjungos – ir teisinio, ir finansinio“, – pabrėžė ministrė.
Atsižvelgusi į Lietuvos pasiūlymus, EK jau pateikė Europos Tarybai siūlymus dėl laikinųjų skubios pagalbos priemonių Lietuvai, Lenkijai ir Latvijai, kurie leidžia taikyti išimtis ir laikinas priemones esant hibridinei atakai.
Susitikime su komisare aptartos ir Šengeno sienų kodekso pataisos, kurias EK ketina pristatyti artimiausiu metu. Konkretūs pasiūlymai dėl reikalingų kodekso pakeitimų išdėstyti Lietuvos inicijuotame ir 12 ES šalių ministrų pasirašytame laiške, adresuotame EK. Pasak A.Bilotaitės, Lietuva tikisi, kad naujos prieglobsčio taisyklės užkirs kelią piktnaudžiavimui ir jose bus atspindėtos Lietuvos jau išbandytos nuostatos dėl stipresnės išorės sienų apsaugos ir veiksmingos neteisėto sienos kirtimo prevencijos.
Ministrė pabrėžė, kad daugiau dėmesio būtina skirti neteisėtų migrantų grąžinimui į kilmės šalis. Daugumai į Lietuvą patekusių migrantų prieglobstis nesuteiktas, todėl būtina spręsti dėl jų savanoriško grįžimo ir išsiuntimo. Lietuva nusprendė skatinti savanorišką migrantų grįžimą didesne pinigine suma. Komisarė patikino, kad europiniu lygmeniu taip pat ieškoma sprendimų, kurie padėtų deeskaluoti
situaciją, sustabdytų migrantų gabenimą į Baltarusiją ir užtikrintų efektyvesnį jų grąžinimą į kilmės šalis.
Su komisare aptarta ir galima ES finansinė parama sienos stebėjimo įrangai, pasienio infrastruktūrai, pasieniečių technikos atnaujinimui. Migracijos krizės paveiktoms šalims EK numato skirti 200 mln. eurų. Komisarė patikino, kad šios lėšos bus paskirstytos atsižvelgus į konkrečius kiekvienos šalies poreikius. Lietuva šiuo metu vertina savo poreikius ir artimiausiu metu juos pateiks Europos Komisijai, kuri sprendimus dėl finansavimo žada priimti pavasarį.
ES teisės aktų keitimo, ES išorinės sienos apsaugos stiprinimo ir infrastruktūros finansavimo klausimus šiandien ministrė A.Bilotaitė kels ES Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje.
