Didysis potvynis prieš 90 metų
Prieš 90 metų Neris patvino taip, kad iki šiol su nuostaba žiūrime į to meto nuotraukas – vandenyje skendo ne tik trobelės šalia upės, bet valtys plaukiojo ir šalia pagrindinės Vilniaus šventovės arkikatedros.
„Neris ir Vilnelė išsiliejo iš krantų ir užliejo Bernardinų ir buv. Puškino sodus ties Katedra ir visą Katedros aikštę. Ties Katedros durimis vanduo pakilęs apie pusę metro. Susisiekimas eina valtimis. Dėl to nutraukta autobusų susisiekimas linija Jurgio prospektas–Antakalnis. Užlieta Vilnius–Lyda ir Vilnius–Daugpilis geležinkeliai. Vanduo dar kyla“, – 1931 m. balandžio 25 d. rašė „Lietuvos žinios“.
Aukščiausias vandens lygis buvo užfiksuotas 1931 m. balandžio 26 d. Jis siekė 825 cm. Neries lygis buvo 8 m 25 cm aukštesnis negu įprastai.
Po šio potvynio, užliejusio visą Katedros aikštę ir jos požemius, buvo rasti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų palaikai bei Vladislovo Vazos širdis.
Daugiau informacijos apie didįjį Vilniaus potvynį rasite šioje multimedijoje: Vilniuje lyg Venecijoje: pamatykite, kaip atrodė Vilnius per didįjį 1931-ųjų potvynį.
Dideli potvyniai Vilniuje fiksuoti ir 1951 bei 1958 metais.
Priklausys nuo šilumos
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos hidrologas Juozas Šimkus neabejoja – potvynių šiemet galima tikėtis ir greičiausia jų bus.
„Ledų sangrūdos yra sunkiai prognozuojamos, iš esmės neprognozuojamos. Viskas labai priklausys nuo to, kaip ta šiluma ateis. Bet tikimybė yra pakankamai didelė, kad bus ledų sangrūdų. Neryje ledo yra, tikėtina, kad taip bus.
Užlieta krantinė tai nieko baisaus. Kalbant apie Vilnių, greičiausia nieko labai rimto nebus – nėra sniego tiek daug, kad kartotųsi 1931 metų potvynis. To nebus, tačiau kad bus ledonešis, kuris gali atkabinti krantinės elementus ar panašiai, tas yra tikėtina“, – sakė hidrologas.
Vilniuje Neris yra tarp aukštų krantų, tad greičiausia aplinkinėms gatvėms jokio pavojaus nėra. Tačiau kur krantai lėkštesni, kaip sako J.Šimkus, upė turėtų išsilieti ir vanduo apsems tas teritorijas, kurios dažniausiai nebūna apsemiamos.
Užlieta krantinė tai nieko baisaus. Kalbant apie Vilnių, greičiausia nieko labai rimto nebus – nėra sniego tiek daug, kad kartotųsi 1931 metų potvynis.
Sniego kiekiai ne milžiniški, bet vandens bus
Sniego šiemet yra nemažai, tačiau J.Šimkus tikina, kad kiekiai nėra tokie milžiniški, kaip galbūt kartais įsivaizduojame, kadangi po besniegių žiemų jau buvome sniegą visiškai pamiršę.
Tad ir vandens galbūt iš to sniego itin daug nebus, nors vandens sniego dangoje nėra mažai.
„Yra toks matuojamas parametras – vandens atsargos sniego dangoje. Matuojame, kiek vandens yra tame sniege. Pagal šitą rodiklį Pietų, Pietryčių Lietuvoje vandens sniege yra pakankamai daug – daugiau nei įprasta daugiametė norma, daugiau nei pusantro karto. Visoje Lietuvoje yra artima normai.
Sniegas purus, nes šalta dabar, bet vandens susikaupę sniego dangoje pakankamai daug. Ne kažkaip fantastiškai ar rekordiškai, bet gana nemažai“, – teigė hidrologas, pritardamas minčiai, kad jeigu polaidis bus staigus, vanduo nespės susigerti į žemę tuoj pat.
Lietuvos potvynių sostine įprasta vadinti Rusnę, tad rusniškiams ir šie metais nebūsią išskirtiniai.
J.Šimkus įsitikinęs, kad ten krašto keliai, laukai ir pievos tikrai patvins, gal tik dėl susisiekimo problemų nekilsią, nes yra pastatyta estakada.
Sems ir Rusnės pievas
„Anksti dar prognozuoti, bet pagal dabartinę situaciją tikrai bus užsemti ir laukai, ir krašto keliai. Kelias Šilutė–Rusnė dabar turi estakadą, tai tikrai nebus apsemta. Bet jeigu nori pasižiūrėti užlietų pievų, tikrai galima bus važiuoti į pamarį“, – teigė J.Šimkus.
Dėl mažesnių Lietuvos upių hidrologas sakė, kad situacija yra įvairi – šaltesnėmis žiemomis visada užšaldavusios upės ir dabar yra sukaustytos ledo, šaltiniuotos, sraunesnės neužšalusios.
Neris irgi ne kiekvienais metais užšąla, gana retai užšąla. Šiais metais toks nedažnas reiškinys.
„Neris irgi ne kiekvienais metais užšąla, gana retai užšąla. Šiais metais toks nedažnas reiškinys. Neris gana srauni, susidaryti ledams turi būti gana šaltos ir atšiaurios sąlygos, kokias turime šiais metais, ir upė užšalo. Kadangi yra ledai ir bus ledonešis, tai dažniausiai ties posūkiais ar ties kitais kliuviniais susidaro sangrūdos, tada staigiai, kelioms ar keliolikai valandų vanduo pakyla. Po to upė praplauna sangrūdą ir vanduo nuslūgsta. Tokie reiškiniai tikėtini šiais metais“, – teigė hidrologas.
Ledai nešė baržą
Vilniečiai turėtų puikiai prisiminti, kaip vos prieš kelerius metus, 2016-ųjų vasario 2-ąją, ledai nunešė baržą nuo Baltojo tilto, kuriame dar vasarą prieš tai veikė restoranas.
Savininkai buvo neseniai pasikeitę ir, kaip manyta, galbūt naujasis šeimininkas nepasirūpino saugumu.
Tuomet buvo užfiksuoti vaizdai, kaip barža plaukia, spraudžiasi po senuoju Žvėryno tiltu. Į Neries krantinę tuomet ji grįžo tik po gerų kelių mėnesių.
Ledai baržą išjudino ir 2018 metų kovo pradžioje, tačiau tuomet gelbėtojai suskubo į įvykio vietą ir laivas toli nenuplaukė.
Vis dėlto jau pirmąją dieną, kai termometrai rodys kelis laipsnius virš nulio, tikėtis ypatingų reginių Neryje neverta – anot J.Šimkaus, teigiama temperatūra turi pasilaikyti bent savaitę, kad prasidėtų intensyvus tirpimas. Mieste šaligatviai ir gatvės patižta kur kas greičiau, sniegas čia virsta vandeniu kur kas greičiau.
Tačiau miškuose, laukuose susikaupęs sniegas pradeda tirpti ne taip greitai, ten ir reikia bent savaitės teigiamos temperatūros. Tai galioja ir ledui vandens telkiniuose.
Vilnius ruošiasi
Vilniaus miesto savivaldybė sako jau pradėjusi šiokius tokius pasiruošimus galimam potvyniui.
Kaip teigiama savivaldybės ir bendrovės „Grinda“ komentare, Neries krantinė suprojektuota taip, kad potvynio vanduo ir ledas gali eiti virš jos.
„Kad nebūtų apsemtos gatvės ar aikštės, jau dabar „Grindos“ specialistai nuo vandens surinkimo grotelių šalina sniego ir ledo sankaupas, budėjimui savaitgalį formuojamos papildomos brigados. Imtasi papildomų saugumo priemonių, Neries krantinėje nuimti 10 iš 16 suolų, taip pat pašalintos visos šiukšlių dėžės“, – teigiama komentare.
Ledų sangrūdas – jei reikia – šalina ugniagesiai. Tam gali būti naudojamos skirtingos priemonės – nuo durpių barstymo iki ledų sangrūdų sprogdinimo.
Savivaldybė taip pat teigia, kad potvyniai Vilniuje kyla ne tiek dėl didelio vandens kiekio, kiek dėl ledų sangrūdų, kurios sutrikdo upės tekėjimą. Šiuo metu upės ledas nėra labai storas – upė visiškai užšalo vos prieš savaitę.
„Ledų sangrūdas – jei reikia – šalina ugniagesiai. Tam gali būti naudojamos skirtingos priemonės – nuo durpių barstymo (tamsios durpės pritraukia saulės spindulius ir tirpdo ledą) iki ledų sangrūdų sprogdinimo. Orai kitą savaitę balansuos ties 0 C riba (dienomis pamažu šils iki 1-3 C, vėliau vėl viskas užšals).
Tačiau, jei grėstų ar susidarytų ekstremali situacija, būtų šaukiama Ekstremaliųjų situacijų komisija, kuri spręstų susidariusią situaciją ir pagal poreikį kviestume į pagalbą civilinės saugos pajėgas (PAGD, „Grindą“, policiją ir kt.)“, – teigiama savivaldybės komentare.
Ypatingu atveju tarnybos gali perspėti ir informuoti gyventojus, valstybės, savivaldybių institucijas bei įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius ir priemones jiems pašalinti.
Sniego krūvos, sustumtos intensyviai sningant, bent jau miesto centre gana sparčiai nyksta – sniegas iš čia išvežamas.