Didžiosios šalies upės (Neris, Nevėžis, Šešupė) yra nusekusios 30 – 50 cm, lyginant su rugpjūčio mėnesio vidutiniu vandens lygiu.
„Nemune ties Druskininkais ir Smalininkais vandens lygis yra net 70 cm žemesnis už šio mėnesio vidurkį. Mažesnėse upėse, ypač pietrytiniuose šalies rajonuose, vandens lygis apie 20 cm žemesnis už šio mėnesio normą. Šiaurės Lietuvoje upių situacija kiek geresnė. Nors ežeruose sausringos sąlygos pasireiškia lėčiau ir ne taip drastiškai, tačiau Tauragno ežeras šiuo metu yra 8 cm nusekęs nuo rugpjūčio mėnesio vidutinio vandens lygio“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos hidrologė Gintarė Kugytė.
Pasak jos, praėjus pirmai rugpjūčio savaitei hidrologinė sausra nacionaliniu mastu nėra skelbiama. Šiuo metu lokalaus pobūdžio sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose stebimas ties 21 vandens matavimo stotimi (iš 49). Dar ties 8 stotimis situacija artėja prie hidrologinės sausros. Labiausiai hidrologinė sausra alina Nemuną ir Nerį, prasta būklė ir Sanžilės kanale ties Bernatonimis bei Šušvėje ties Josvainiais. Arčiausiai hidrologinės sausros ribos yra Širvinta ties Liukonimis, Kražantė ties Pluskiais ir Svyla ties Guntauninkais, kur trūksta vos 3 – 4 cm nusekimo, ir vandens lygis sieks hidrologinės sausros rodiklius.
Praėjusių metų vasarą hidrologinė sausra nacionaliniu mastu buvo skelbiama jau liepos pradžioje. Šią vasarą situacija šiek tiek geresnė, tačiau upės nėra atsigavusios dėl kelerius metus iš eilės trunkančių sausrų. Tokie sausringomis sąlygomis pasižymintys sezonai ypač didelę įtaką daro vandens telkiniuose gyvuojančioms ekosistemoms, prastėja jų aprūpinimas deguonimi. Esant žemam vandens lygiui telkiniuose didėja teršalų koncentracija, stipriai suveši augalija, apsunkinama laivyba tam tikruose upių ruožuose, ribojama hidroelektrinių gamyba.
