Minėjimo pradžioje krapnojant lietui Vilniaus Saulėtekio mokyklos mokiniai skaitė trumpas Paneriuose nužudytų aukų biografijas, sugiedojo Vilniaus geto himną.
Aukščiausių Lietuvos valdžios atstovų vardu baltų gėlių vainikus greta memorialo padėjo Seimo pirmininkės pavaduotojas Gediminas Kirkilas, Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis ir Sausumos pajėgų vadas Valdemaras Rupšys. Aukų atminimą taip pat pagerbė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Vilniaus miesto mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius, žydų bendruomenės ir Izraelio ambasados atstovai.
Atminimo kalbą sakęs pirmasis Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis retoriškai klausė susirinkusiųjų, kodėl žmonės žudo žmones, teigė, kad nužudžius vieną gyvybę, nužudoma daug meilės.
Mano tėvas buvo gete ir jam pavyko iš jo išeiti senais Vilniaus miesto kanalizacijos vamzdžiais. Gete liko visa jo šeima – tėvai, sesuo, sesers naujagimis vaikas. Jie visi čia, Paneriuose.
„Buvo istorijoje visaip, buvo ir karų ir susitaikymų, po to atėjo XX amžius. Protas nustelbė sielą ir ėmė pūti. Žmoniškumui smogė nežmoniškumas. To smūgio ypatinga apraiška, ypač Europoje ir aplink, buvo Holokaustas“, – sakė profesorius.
V.Landsbergis kreipėsi į įvairių tautų žmones – žydus, lietuvius, lenkus, ukrainiečius, rusus – ragino visus apsikabinti, atjausti, atleisti. Anot signataro, tie, kurie stūmė žydus į duobę, patys į ją įkrito.
„Skaitykime, kas parašyta žvaigždėse, nes parašyta mums visiems žmonių planetoje. Lietuvoje apie tai kalba mūsų žydų žūtis. Įrašas žvaigždėse – toks jūsų pasaulis žus. Pasaulis, likęs be meilės ir atjautos“, – sakė buvęs Lietuvos vadovas.
Po V.Landsbergio kalbos susirinkusieji aukų atminimą pagerbė tylos minute, choras iš Izraelio atliko dainą.
Vyriausybės kancleris A.Mačiulis savo kalboje pabrėžė Holokausto mastą.
„Sunku kalbėti ir dar sunkiau suprasti, kaip Holokausto tragedija tapo įmanoma. Nesuvokiamas žmogiškumą praradusių budelių troškimas sunaikinti žmones vien todėl, kad jie saugojo savo tautinį orumą, tautinę tapatybę, gerbė savo papročius ir juos puoselėjo prasmingai sugyvendami su kitais“, – apgailestavo A.Mačiulis
Jis šią dieną įvardijo kaip istorinę pamoką, iš kurios reikia pasimokyti.
„Niekados neblėstanti atmintis – tai mūsų įsipareigojimas žuvusiems ir nukankintiems. Tai mūsų įsipareigojimas, kad ateityje neiškiltų pavojus žmogiškumui. Šį nusikaltimą žmogiškumui sunku prisiminti visiems, laikantiems gyvybę aukščiausia vertybe, bet ypač Pasaulio tautų teisuoliams, kurie rizikavo savo ir savo artimųjų gyvybe. Jie yra žmogiškumo pavyzdys, į kurį turėtume lygiuotis visi“, – sakė Vyriausybės kancleris.
Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvai Amiras Maimonas pabrėždamas rugsėjo 23 dienos reikšmę kalbėjo apie atsakomybę atminti šią dieną, skleisti žinią ne tik apie žydų žudynes, bet ir apie jų gyvenimą iki tol, įamžinti žydus gelbėjusių žmonių vardus.
„Atminimas – tai nėra vien tik minėjimai, ceremonijos, žvakutės, vainikai, tai yra ir švietimas. [...] Stoviu čia šiandien ir galvoju – visi mes galime padaryti daug daugiau, kad įgyvendintume įsipareigojimą niekuomet neužmiršti, daugiau niekada“, – tvirtai kalbėjo ambasadorius.
Minėjime taip pat dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, politikai Emanuelis Zingeris, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, svečiai iš Lenkijos, aukų artimieji.
Minėjimą stebėjusi Vilniaus gyventoja Ela pasakojo prie memorialo ateinanti kiekvienais metais, prasitarė, kad Vilniaus geto istoriją palietė ją asmeniškai.
„Man ši diena reiškia labai daug. Mano tėvas buvo gete ir jam pavyko iš jo išeiti senais Vilniaus miesto kanalizacijos vamzdžiais. Gete liko visa jo šeima – tėvai, sesuo, sesers naujagimis vaikas. Jie visi čia, Paneriuose“, – sakė vilnietė.
Šią dieną Lietuvoje vyko ir kiti paminėjimo renginiai. Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos Brolių sode buvo atidengtas paminklas, skirtas žuvusiems Vilniaus geto vaikams, Lietuvos mokyklos, Tolerancijos ugdymo centrai ir kitos švietimo institucijos dalyvavo pilietinėje iniciatyvoje „Atminties kelias“ ir aplankė masines žydų žudynių vietas.
Ketvirtadienį visoje Lietuvoje įvairiose vietose buvo skaitomi Holokausto aukų vardai.
Vilniaus getas likviduotas 1943-ųjų rugsėjo 23-ąją. Dalis jo kalinių nužudyti Paneriuose, kiti perkelti į SS valdomas koncentracijos stovyklas, išvežti darbams į Estiją.
Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai nužudė 90 procentų Lietuvoje gyvenusių žydų.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 5 tūkst. žydų.
Už žydų gelbėjimą Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažinti daugiau kaip 800 lietuvių. Šįmet šis vardas suteiktas ir Lietuvos prezidentui Kaziui Griniui.
