„Renginys vyks, bet lauke“, portalui 15min teigė choro „Sonantem“ vadovė Ausma Sakalauskaitė.
Nors renginys neatšaukiamas ir Izraelio ambasadorius, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, kiti garbūs svečiai atvyks, vienai iš organizatorių kraujas virte verda. Pašnekovė net svarstė pasirodymą pakeisti ilga tylos minute, bet tai esą būtų nepagarba nužudytiesiems.
Todėl nuspręsta dalyvauti visame renginyje, kaip ir buvo planuota. Nors užrakintoje sinagogoje liko ne tik A.Sakalauskaitės už savus pinigus nupirktas fortepijonas, arfa, natos, bet ir naujutėlės koncertinės kėdės, ant kurių turėjo susėsti svečiai. Jos liko net neišpakuotos.
Spyną pakeitė per naktį
Penktadienį popiet unikaliame sinagogų komplekse numatytas Kalvarijos gimnazijos Tolerancijos ugdymo centro ir choro „Sonantem“ organizuojamas renginys. Jis skirtas 80-osioms Holokausto pradžios Lietuvoje metinėms paminėti.
„Liepos 9 d. 14:30 susitikime istorinei atminčiai Kalvarijos sinagogoje“, kviečia choro atstovai.
Jo nariai sinagogoje repetuoja kiekvieno sekmadienio popietę.
Tačiau šį pirmadienį renginio organizatoriai į vadinamąją žieminę sinagogą nebegalėjo patekti: durys ne šiaip buvo užrakintos, bet ir pakeista jų spyna. „Viduje liko mano organizacijos daiktai: fortepijonas, koncertinės kėdės, natos, arfa, kitas materialus ir nematerialus turtas…“ vardijo A.Sakalauskaitė.
Anot jos, su Lietuvos žydų bendruomene buvo sutarta, kad choristai galės naudoti sinagogą kultūros ir švietimo reikalams ne vien renginiams, bet ir repeticijoms. Ten anksčiau ne kartą yra vykę įvairūs renginiai, juose dalyvaudavo ir savivaldybės atstovai.
Valdžios pozicija esą pasikeitė, kai savivaldybės administracijos direktoriumi tapo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Kęstas Spūdys. O galiausiai praėjusią savaitę A.Sakalauskaitė sulaukė rašto, kad sinagogos naudoti nebegalima dėl avarinės jos būklės ir grėsmės žmonių saugumui
Holokausto aukoms skirtas renginys, o toks neskanus prieskonis…
Pašnekovė prisipažino net galvojusi laikytis principingai ir penktadienį su dviem dešimtimis choristų per vieną kūrinį tiesiog pratylėti. „Būtų 4 minutės ir 33 sekundės tylos… – pasakojo muzikė. – Bet tada pagalvojau prie ko čia renginys…“
Todėl nuspręsta programos nebekeisti: „vienoks ar kitoks renginys bus“, jis bus transliuojamas tiesiogiai. Įvyks eisena Holokausto aukoms pagerbti, jos dalyviai trumpam sustos žydynių vietoje. Renginyje turėtų dalyvauti Izraelio ambasadorius, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, kiti garbūs svečiai.
Vėliau lauke greta sinagogos skambės „Sonantem“ atliekami kūriniai, nors jiems nepritars joks instrumentas. Laukiama ir profesionalaus akordeonininko, kuris pokalbio metu dar nežinojo, kad teks groti lauke. A.Sakalauskaitė vylėsi, kad tik tuo metu nebūtų lietaus.
Kėdžių net nespėjo panaudoti
Pašnekovės teigimu, organizatoriai nuo pirmadienio, kai tik aptiko pakeistą spyną, bando susisiekti su savivaldybe ir telefonu, ir elektroniniais laiškais. Pasitelkta ir Seimo, Vyriausybės atstovų pagalba. Tačiau niekas neatsako nei į skambučius, nei į laiškus.
Tačiau būta dar vieno rašto, esą žmonės saugomi nuo grėsmės, kuri jiems kyla avarinės būklės statiniuose. Anot jos, prieš porą dešimtmečių, kai kompleksas tikrai buvo avarinės būklės, Vokietijos fondas skyrė lėšų renovacijai. Remontas nebuvo atliktas tik viduje. Kadangi renovacijos procesas nebaigtas, formaliai išliko ir avarinė būklė.
A.Sakalauskaitė susidariusią situaciją įvertino kaip klaikią: organizatoriai esą paversti įkaitais, bet ji tikino norinti ne kariauti, o išeities ieškoti taikiai.
„Stengiesi daryti ką nors gero, bet net nežinai, kaip. Neprašome nei pagalbos, nei finansų. Bet taip kaišioti pagalius į ratus… Liūdna… – apgailestavo pašnekovė. – Holokausto aukoms skirtas renginys, o toks neskanus prieskonis…“
Nors sinagogų kompleksas išties prašosi renovacijos, ten sėkmingai vykdavo ne tik choro repeticijos. Ne kartą yra vykę atlikėjų iš užsienio pasirodymai. Būklė viduje pakankamai gera, kad būtų galima sustatyti kėdes žiūrovams ir šie galėtų patogiai sėdėti.
Iki šiol kėdes choras skolindavosi, bet neseniai įsigijo 60 koncertinių kėdžių. Be to, parašę projektą gavo finansavimą scenos pakylai, kad atlikėjams būtų patogiau stovėti. A.Sakalauskaitė už savo lėšas nupirko fortepijoną.
Jai pikčiausia, kad ne tik negalės surengti pasirodymo viduje, kur būtų visai kitokia atlikimo kokybė, bet ir kad visi daiktai liko užrakinti. Net dar nespėtos išpakuoti naujosios kėdės, ant kurių galėjo susėsti penktadienio renginio svečiai. „Išsikviečiau antstolę, konstatuosime, kad mano raktas neatrakina durų“, teigė choro vadovė.
Ji pripažino, kad statinių būklė išties blogėja. Choristai net buvo pasiryžę suorganizuoti koncertą, surinkti paramos ir sudėti kelis išdaužtus langus. Tačiau tai neįmanoma, nes jie nėra panaudos gavėjai, o savivaldybė aiškina, esą tam nėra poreikio. Valdžia esą nerodo didelio noro ir renovuoti kompleksą, nors Kultūros paveldo departamentas yra skyręs lėšų, savivaldybei reikėtų padengti tik dalį išlaidų.
Oras tikrai yra geras, todėl renginį galima daryti lauke. Negalime į tą pastatą leisti žmonių.
A.Sakalauskaitė tikino nesuprantanti elgesio dėl renginio motyvų. Homoseksualios orientacijos neslepianti muzikė svarstė, kad gali būti ir homofobija, ir antisemitizmas, bet abejojo, ar viskas nukreipta vien į jos asmenį komplekse repetuoja daugiau žmonių. „Žinočiau motyvą, būtų lengviau“, tikino ji.
Pagal saugumo reikalavimus
„Skirtingai nuo didžiosios Europos dalies, Lietuvoje Holokausto aukos buvo nužudytos netoli jų gyvenamosios vietos, primena choras. Praktiškai per kelis 1941 m. vasaros ir rudens mėnesius buvo visiškai sunaikintos Lietuvos žydų bendruomenės.“
Kalvarijoje Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1941 m. birželio 22 d., nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą.
Nuo pirmų okupacijos dienų buvo įvesta nacistinė represijomis ir prievarta pagrįsta tvarka, primenama įraše. Gausi Kalvarijos bendruomenė patyrė griežtus apribojimus, persekiojimą, tardymus ir žudynes.
Šiems skaudiems istoriniams įvykiams atminti Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais inicijuoja nacionalinį projektą „Atminties kelias 1941-2021“.
„Mes nepamiršome istorijos ir drauge su Kalvarijos gimnazijos Tolerancijos ugdymo centru ruošiamės šiam svarbiam, giliam vyksmui, teigia choro atstovai. Atminti tam, kad niekada nepasikartotų. Kad išmoktume istorijos pamokas ir atpažintume mažose kasdienybėse kylančius pavojus žmogiškumui.“
Kvietimas baigiamas žydų maldos žodžiais Avinu Malkeinu (hebr. „Mūsų Tėvas, mūsų Karalius“). Jie sakomi per 10 atgailos dienų tai yra pirmosios Tishrei mėnesio pagal žydų kalendorių (paprastai sutampančio su rugsėju) dienos. Jos prasideda švente Rosh Hashanah ir baigiasi viena svarbiausių švenčių Jom Kipur.
Kadangi dar neatsitraukusi COVID-19 pandemija, organizatoriai nusprendė laikytis griežtesnių saugumo reikalavimų: norintieji dalyvauti turi užsiregistruoti, o renginio metu dėvėti veido kaukę.
Renginys „Atminties kelias 1941-2021 Kalvarijoje“ klausytojams bus nemokamas, tačiau jie galės palikti auką.
„Oras geras, galima ir lauke“
Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis portalui 15min nurodė, kad sinagogoje negali vykti ne tik šis, bet ir jokie kiti renginiai, nes pastate būti pavojinga, o jo sutvarkyti savivaldybė neturi pakankamai lėšų.
„Tikrai tų pykčių nėra ir čia nebe pirmas kartas, kai mes jiems neleidžiame. Pastatas yra avarinės būklės, bet jie visi nori būtent į tą pastatą“, – kalbėjo meras.
Jo teigimu, savivaldybė skatina renginius daryti lauke, bet į sinagogos vidų neiti. Be to, anot jo, neleista ten daryti ne tik Holokaustui paminėti skirto, bet ir kitų anksčiau planuotų renginių.
„Daug kas norėjo. Bet užpyko, kad neleidžiame. Visiems neleidžiame, tai negalime ir jiems leisti. Oras tikrai yra geras, todėl renginį galima daryti lauke. Negalime į tą pastatą leisti žmonių. (…) O jei kas nors viduje įvyks, kas tada atsakys? Merą pakvies ar direktorių?“ – retoriškai klausė miesto vadovas.
Paklaustas, ar pakeitus spynas viduje negalėjo likti daiktų, meras sakė gerai nežinantis, ar buvo pakeistos spynos. Esą jei viduje liko kieno nors daiktų, žmonės laisvi ateiti ir juos pasiimti.
V.Plikaičio teigimu, sinagoga netvarkoma, nes tam reikėtų pusės savivaldybės biudžeto.
Remontui pinigų neturi
Savivaldybės administracijos direktorius K.Spūdys 15min patvirtino, kad spynos buvo pakeistos.
„Socialiniuose tinkluose buvo paviešinta informacija, kad viena asociacija ten daro kažkokias repeticijas. Mes juos informavome, kad ten nesaugu ir negali vykti jokie renginiai, paprašėme nedelsiant nutraukti tokią veiklą.
Buvau susitikęs su už turto saugumą atsakingu specialistu. Kaip supratau, jis priėmė sprendimą pakeisti spyną, nes jei kažkas įeina, natūralu, kad turi ir raktus.
Gal dėl to ir buvo priimtas toks sprendimas. Bet nebuvo sprendimo, kad nueikite, pakeiskite spynas, kad ten kažkieno daiktus kažkokius užlaikyti“, – kalbėjo administracijos vadovas.
Jo žodžiais, klausimas, kaip tie daiktai ten atsidūrė, nes savivaldybė niekada neturėjo jokio susitarimo, kad kažkas gali lankytis pastate ir kažką ten laikyti.
Jo teigimu, žydų maldos namus iš Lietuvos žydų bendruomenės savivaldybės administracija yra perėmusi pagal panaudos sutartį.
„Mes, kaip administracija, už pastatą atsakome. (…) Niekas nepasikeitė dėl avarinės būklės – jis neužbaigtas, nėra tam tikrų dalykų, kurie turėtų būti padaryti norint jį įveiklinti, jis nesaugus ir kelia grėsmę žmonėms. Jūs supraskite ir mane – ar aš galiu rizikuoti žmonių saugumu.“
Mes juos informavome, kad ten nesaugu ir negali vykti jokie renginiai, paprašėme nedelsiant nutraukti tokią veiklą.
Savivaldybės administracija, K.Spūdžio teigimu, labai norėtų, kad pastatas būtų sutvarkytas ir įveiklintas, bet jį reikia užbaigti. Šiuo metu atliktas pastato konservavimas.
Pasak administracijos direktoriaus, net ir kultūros paveldo specialistai pripažįsta, kad sutvarkyti tokį pastatą finansiškai – ne savivaldybės jėgoms. „Reikia ir nacionalinio palaikymo“, – pabrėžė jis.
K.Spūdys svarstė, kad galima būtų nutraukti panaudos sutartį ir pastato savininkė Lietuvos žydų bendruomenė galėtų būti „laisva savo sprendimais, kaip ji nori jį įveiklinti“.
„Žydų bendruomenė gali svarstyti visokius variantus, ji gi yra savininkas“, – teigė pašnekovas.
Unikalus kompleksas
Jau trečią amžių skaičiuojantis Kalvarijos sinagogų kompleksas – vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. Kompleksą sudaro barokinė (Vasarinė) ir eklektinė (Žieminė) sinagogos bei Talmudo mokyklos (dar vadinamos Rabino namu) pastatas.
Kalvarijoje žydai įsikūrė dar XVIII a. pradžioje. 1713 m. karalius Augustas II Kalvarijos žydų kahalui (bendruomenei, kurios nariai turėjo balsavimo teisę, savotiškai savivaldos institucijai) suteikė privilegiją, kuria jie gavo tokias pat teises kaip ir kituose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestuose, taip pat ir teisę pastatyti sinagogą.
Pirmoji medinė sinagoga Sodų g. atsirado jau XVIII a. Mūrinė (Vasarinė) sinagoga statyta 1795-1803 m., Žieminė sinagoga iškilo XIX a., Talmudo mokykla – XX a. pr.
Antrojo pasaulinio karo metu nuniokota vasarinė sinagoga pokariu buvo rekonstruota. Sovietmečiu sinagogos naudotos kaip sandėliai, o po 1981 m. buvo apleistos. Praėjusio amžiaus pabaigoje kompleksas buvo grąžintas Lietuvos žydų bendruomenei.
1803 m. pastatyta barokinė akmenų ir plytų mūro sinagoga – viena iš vertingiausių Lietuvoje, teigiama komplekso tinklalapyje. Išlikusi pirminė struktūra, nepakitusios išorės formos. Sienų storis siekia 1,5 m.
Pastate išlikusi Toros ritinių laikymo vieta – aron kadešas. Eklektinė sinagoga pastatyta 1857 m. (architektas L.Salkovskis). Pagal to paties architekto projektą buvo pastatytas ir Talmudo mokyklos pastatas.
Dviejų ar daugiau sinagogų kompleksų Lietuvoje yra išlikę tik Joniškyje, Kėdainiuose ir Kalvarijoje.
Pavyko tik konservuoti
Šis žydų maldos namų kompleksas yra valstybės saugomas regioninės reikšmės kultūros paveldo objektas. Prieš šešerius metus pagal panaudos sutartį 50-iai metų iš Lietuvos žydų bendruomenės perėmė Kalvarijos savivaldybė.
Siekiant apsaugoti vasarinę sinagogą, dar 2016 m. buvo parengtas konservavimo ir avarinės grėsmės šalinimo darbų projektas. Jis buvo įgyvendintas, iš Kultūros paveldo departamento gavus 87 tūkst. eurų.
Departamento Alytaus-Marijampolės skyriaus patarėjos Violetos Kasperavičiutės teigimu, avarinės būklės vasarinės sinagogos viduje ir išorėje palei sienas buvo įrengti mediniai stulpai, įrengtos medinės stogo konstrukcijos, langai ir karnizas užmūryti apsaugant nuo kritulių, įstatytos durys, uždengtas apkrovas laikančio cinkuoto profiliuoto lakšto dangos stogas kaip apsauginė priemonė nuo kritulių.
Išvalius pastato vidų, atsivėrė įspūdingas vaizdas: viduje sienas į tris plokštumas skaido piliastrai, išlikę du bimos (pakylos) stulpai, polichromijos fragmentai, teigė V.Kasperavičiutė.
Tačiau tolesni darbai ir kitų komplekso statinių restauravimas stringa miesto valdžia tikina neturinti lėšų.
Žieminė sinagoga iš dalies buvo restauruota žydų bendruomenės pastangomis, bet jos vidus nesutvarkytas. Nepaisant to, vasaromis čia vykdavo koncertai. Tačiau didžiausias rūpestis – griūvanti Talmudų mokykla.
„Virsta sienos, manoma, kad netrukus turėtų būti atlikti bent minimalūs tvarkybos darbai, kad pastatas nepradėtų griūti, tada dar reikės daugiau lėšų norint jį išgelbėti“, – dar pavasarį LRT televizijai aiškino V.Kasperavičiūtė.
