– Kaip manote, dėl kokių priežasčių homoseksualūs santykiai bei lyties keitimas vis dar opi tema daugelyje šalių?
– Viskas prasideda nuo šeimos, auklėjimo ir tėvų diegtų normų. Kai kurie tiki turintys teisę skriausti ir niekinti kitokius, nei jie patys. Žinoma, labai svarbi religijos įtaka. Būna, kad nusikaltėliai teisinasi, jog auka juos užsipuolė, pavyzdžiui, „ne taip“ pažiūrėjo. Arba pasakė užpuolikui, kad šis jam patinkantis, gal bandė prisiliesti. Tada jie, esą, gynėsi, bet jie nesuvokia, kaip idiotiškai skamba toks pasiteisinimas. Tai tas pats, kas užpulti žmogų už tai, kad pasakė tau komplimentą. Nusikaltėliai homoseksualus kartais užpuola, nes mano, kad auka silpnesnė dėl savo seksualinės orientacijos ir niekam nesiskųs.
Lietuvių kultūrai įprasta manyti, kad negandos praeis arba jeigu muša, tai myli.
– Lietuvoje pareigūnai dažnai negerbiami dėl korupcijos. Ką jūs galvojate apie papirkinėjimą?
– Aš į šį reiškinį žiūriu neigiamai. Korupcijos kultūra išvešėjo ir dėl nesąžiningų pareigūnų, ir dėl visuomenės įtakos. Žiūrint istoriškai, policija anksčiau buvo labiau korumpuota nei dabar ir glaudžiau bendradarbiavo su nusikaltėliais. Čia pareigūnai į savo darbą žiūri kiek kitaip ir save gerbia kur kas labiau. Be to, daug įtakos turi pakankamai geri atlyginimai. Prieš imdamas kyšį pareigūnas turi pagalvoti, ar tie pinigai verti jo darbo, pensijos, reputacijos. Per aštuonerius darbo metus išgirdau tik apie vieną korumpuotą pareigūną.
– Kaip atpažįstate meluojančius žmones?
– Iš pradžių tikiu daugeliu žmonių. Aišku, pasitaiko, kad ir aukos meluoja, tačiau aš verčiau tai išsiaiškinu tyrimo metu negu iškart nusistatau prieš žmogų. Taip pat baigiau kursus, kuriuose mokoma, kaip atpažinti meluojantį žmogų. Dažnai žmonės intuityviai jaučia, kad kažkas ne taip, tačiau konkretaus melo nesugeba išskirti. Tam yra įvairios technikos, pavyzdžiui, išklausius pasakojimą, ką žmogus veikė nuo ryto iki vakaro, paprašyti jo papasakoti savo dienos veiklą atbulai – nuo vakaro iki ryto.
Privalau kas kartą suimti save į rankas, prisiminti, kad nubausti kaltuosius galėsiu tik mąstydama ir elgdamasi logiškai.
– Kodėl britų pareigūnai nesinešioja ginklų?
– Ačiū Dievui, kad jų neturi. Ginklų nesinešioja tik dviejų pasaulio šalių policininkai. Pirma, mes patys to nenorime. Po Londono riaušių surengta pareigūnų apklausa dėl ginklo nešiojimosi parodė, kad daugiau nei 80 proc. nenori nešiotis ginklo. Jeigu policija turėtų ginklus, nusikaltėliai garantuotai irgi nešiotųsi. Tada būtų ne tik gaujų susišaudymų, atsirastų kur kas daugiau civilių aukų.
Taip pat čia ruošiami policininkai net nemokomi šaudyti. Aš šaudyti moku, dar Vilniuje šaudymo varžybose užėmiau trečią vietą. Reikia suprasti, kad jei ginklas kabo, jis kažkada iššaus. Šauti į žmogų yra beprotiškai sunku, tam turbūt neįmanoma pasiruošti ir emocinę būseną tokia patirtis gali sutrikdyti ilgam. Be to, visuomenė labiau pasitiki žmogumi be ginklo, nebijo gatvėje prieiti ar tiesiog pasikalbėti.
Taip pat skaitykite: Išskirtinis interviu: Londono politikas – apie Anglijos lietuvius, balandėlius ir Rusijos grėsmę
