„Lietuva išduoda esminius ES principus, atsisakydami ištirti rimtus kaltinimus dėl žmogaus teisių nusikaltimų, tokių kaip dingimai ir kankinimai“, – pranešime spaudai teigė organizacijos atstovė Lotte Leicht (Lotė Leicht).
„ES pirmininkaujanti šalis turėtų parodyti drąsą ir lyderystę kovoti su nusikaltimais“, – teigė ji.
JAV įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos teigimu, nepaisant JAV atsisakymo pateikti duomenis, „Lietuva turi daugiau nei pakankamai“ informacijos tyrimui atnaujinti.
Nevyriausybininkų teigimu, išsamių tyrimų vengia ir kitos ES šalys, tarp jų – Danija, Suomija, Vokietija, Makedonija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.
2009 metų pabaigoje paskelbtose parlamentinio tyrimo išvadose Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pranešė nustatęs, „kad Valstybės saugumo departamentas buvo gavęs partnerių prašymą įrengti patalpas Lietuvoje, tinkamas laikyti sulaikytajam asmeniui“.
Per tyrimą identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti.
Taip pat nustatyti keli su Centrine žvalgybos valdyba (CŽV) siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.
Generalinė prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą, susijusį su galimu CŽV kalėjimo veikimu Lietuvoje, tačiau nutraukė 2011 metais, konstatavusi, kad pagrindo baudžiamajam persekiojimui nėra.
Lietuva pusmečio trukmės pirmininkavimą ES Tarybai iš Airijos perima liepos 1 dieną.
