„Grėsmė turbūt buvo didžiausia čia, viduje. Tas pareiškimas galėjo netgi sugadinti tarptautinius mūsų santykius su Armėnija. Dabar mes juos turime kurti, o ne gadinti.
Manau, kad mūsų vizitas įrodė, kad toks bendravimas, parlamentinė diplomatija yra būtina“, – antradienį žurnalistams komentavo jis.
Armėnijoje V.Pranckietis viešėjo kartu su Seimo konservatoriumi Žygimantu Pavilioniu, frakcijos „Lietuvos gerovei“ nariu Algimantu Dumbrava ir liberalu Jonu Liesiu.
Ž.Pavilionis teigė, kad kalbos apie galimą Rusijos grėsmę buvo neobjektyvios ir esą neprisidėjo prie gero mūsų įvaizdžio.
„Kalbant apie Rusijos įtaką, turbūt šiuo metu ji yra mažiausia istorijoje. Pirmą kartą istorijoje Armėnijoje įvyko demokratiniai rinkimai“, – pabrėžė jis.
Parlamento rinkimai Armėnijoje vyko 2018-ųjų gruodį.
„Parlamentas visiškai atsikratė oligarchijos. Ten negali būti verslaujančių žmonių. Tokiu būdu jie pasidarė laisvi, korupcijos sistemai buvo suduotas labai svarbus smūgis“, – teigė V.Pranckietis.
Armėnija, anot jo, yra provakarietiška, siekia integruotis į Europos Sąjungą – kurti bevizį režimą, reformuoti teismus.
Apsilankyti Armėnijoje, V.Pranckiečio įsitikinimu, Lietuvai buvo prestižo reikalas.
„Tai buvo istorinis vizitas Lietuvai dėl to, kad nuo 2005 metų nebuvo tokio lygio vizitų į Armėniją. [...] Jų parlamentas nebūdavo toks demokratiškas, kokį turime dabar. Gerbiant demokratiją, nuo aukšto lygio vizitų būdavo susilaikoma“, – paaiškino jis.
Delegacija iš Lietuvos, jo teigimu, susitiko su Armėnijos prezidentu, ministru pirmininku, parlamento pirmininku, katalikosu. Kitąmet esą tikimasi, kad Armėnijos prezidentas Armenas Sarkissianas apsilankys Lietuvoje, vizitą į šią šalį planuoja ir premjeras Saulius Skvernelis.
Liberalas J.Liesys vizito metu teigė didžiausią dėmesį skyręs jaunimui – pastebėjo, kad naujasis parlamentas gana jaunas, skyrė dėmesį švietimui.
Ž.Pavilionis teigė, kad Lietuvos vaidmuo Armėnijoje unikalus: „Mes esame vienintelė Baltijos šalis, kuri turi savo ambasadą.“
Armėnija buvo ta šalis, kuri 2013 metais atsitraukė nuo asociacijos sutarties mus labai nuvylusi. Dėl to tų vizitų ir nebuvo
„Atsiminkime istoriją: Armėnija buvo ta šalis, kuri 2013 metais, per mūsų pirmininkavimą [Europos Sąjungos tarybai], atsitraukė nuo asociacijos sutarties mus labai nuvylusi. Dėl to tų vizitų ir nebuvo“, – teigė politikas ir aiškino, kad dabar „atsivėrė langas“ demokratiją ten įtvirtinti.
Tiesa, ne visose srityse.
„Aišku, žiūrint objektyviai, Armėnija yra sukaustyta šiuo metu Rusijos. Yra visa infrastruktūra Rusijos rankose, laisvos prekybos sutartys yra su Rusija, su Eurazijos zona, yra Rusijos karinės bazės. [...] Bet tai, kad Armėnija šiuo metu siekia daryti struktūrines, sektorines reformas pagal Europos Sąjungos modelį, mums sudaro galimybę, kad ilgainiui tų svarsčių bus galima atsisakyti“, – reiškė viltį Ž.Pavilionis.
Armėnija yra Rytų partnerystės šalis, su kuria Lietuva siekia bendradarbiauti pagal pagal individualius ir Europos Sąjungos interesus atitinkančius modelius.
A.Dumbrava sakė Armėnijoje lankęsis kaip Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Armėnijos Respublika grupės pirmininko pavaduotojas.
„Jie, tiesa, neturi tokios grupės su Lietuva, jie turi – su Baltijos šalimis [...]. Tačiau, aš kaip supratau, su mumis ryšiai patys glaudžiausi“, – sakė Seimo narys.
V.Pranckietis su delegacija Armėnijoje viešėjo spalio 2–4 dienomis. LVŽS jo ir kitų frakcijos atstovų į šią kelionę leisti nenorėjo dėl galimų Rusijos grėsmių, tačiau Seimo valdyba, vieno balso – „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio – persvara, nutarė netrukdyti Seimo pirmininkui vykti į Armėniją.
Valdantieji jau kelis mėnesius kalba apie V.Pranckiečio atšaukimą iš pareigų, tačiau kol kas, regis, jam nuversti trūksta balsų – nepasitikėjimo procedūra Seimo plenarinių posėdžių salės nepasiekia.
