Tačiau karius dar labiau piktina tai, kad ši tvarka taikoma ir atgaline data. Aiškumo neįnešė ir teismai – dviejose bylose jie priėmė skirtingus sprendimus, dabar laukiama vyriausiojo administracinio teismo sprendimo.
Keli dešimtmečiai kariuomenėje, neįgalumas dėl sužeidimų Afganistane ir apmaudas, supratus, kad reikia kovoti dėl užtarnautos pensijos. Algimantas Valaitis dalyvavo penkiose misijose ir Afganistane praleido kone dvejus metus. Prieš porą savaičių vyras išėjo į atsargą ir nustebo sužinojęs, kad apskaičiuojant pensiją nebus įtrauktos kompensacijos už tarnybą misijose, mat nuo jų nemokami mokesčiai.
„Panašiai ir gaunasi, kad vokelyje moka pinigus“, – sako Sužeistų karių asociacijos prezidentas A.Valaitis.
Afganistane ir kitose tarptautinėse misijose tarnaujantys kariai greta pagrindinio atlyginimo kiekvieną mėnesį gauna iki 2,5 tūkst. eurų kompensacijas – už itin pavojingas sąlygas toli nuo namų, už neribojamas darbo valandas. Dauguma karių į misijas važiuoja, kad užsidirbtų, tačiau šie pinigai neskaičiuojami nei tėvystės ar motinystės, ligos išmokoms ar pensijai. Tačiau krašto apsaugos ministras sako, kad tai normali praktika.
„Mano buvusiame darbe diplomatinėje tarnyboje irgi yra bazinis atlyginimas, lietuviškas atlyginimas su rangais ir panašiai, ir kompensacijos už buvimą užsienyje, nuo kurių nemokami mokesčiai, taip galbūt tai yra problema“, – svarsto krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Tokia vyriausybės patvirtinta tvarka kariams galioja nuo 2007 metų. Seimo narys Arvydas Anušauskas sako, kad ministerija galėtų rasti papildomai pinigų, jog misijose tarnaujantys kariai būtų labiau socialiai apsaugoti.
„Tačiau neturėtų sumažinti dėl to kariui gaunamos priemokos, nes visi puikiai supranta, kad nedidinant priemokos ir atskaičiuojant mokesčius, fiziškai pinigų suma sumažėja“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys A.Anušauskas.
Tačiau A.Valaitį dar labiau nustebino, kad apskaičiuojant pensiją į ją neįtraukiami ir priedai už tarnybą Afganistane 2003 metais, kai už priedus dar buvo mokami mokesčiai. Esą ministerija bando kompensavimo tvarką taikyti ir atgaline data.
„Pati ministerija, bent jau šiai dienai, neparodo iniciatyvos kariui, 20 metų atidavusiam tarnybai, sudėlioti taip, kad tau būtų už ką gyventi“, – sako A. Valaitis. Nusivylęs atsargos karys ketina kreiptis į teismą.
Tiesa, dėl to į teismus jau kreipėsi du kariai. Tačiau nuo to aiškiau netapo, mat jie priėmė skirtingus sprendimus. Vienas jų – kad naujoji tvarka negali būti taikoma atgaline data ir kariams turi būti mokama didesnė pensija, kitas teismas nusprendė, kad pensija turi būti skaičiuojama pagal pensijų įstatymą, kuriame nenumatyta, kad kompensacijos būtų skaičiuojamos. Abu sprendimai apskųsti. Tad pasimetusi ir pati ministerija.
Šiuo metu minėti teismų sprendimai yra neįsigalioję, todėl Krašto apsaugos ministerija laukia, kaip šias bylas ir keliamą klausimą galutinai išspręs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Tačiau valdininkų laukimas neguodžia karių.
„Aš 20 metų kariavau už Lietuvos interesus, o dabar, panašu, teks kovoti su pačia valstybe, kuriai atidaviau savo sveikatą“, – nusivylimo neslepia A.Valaitis.
Į atsargą išėjusiems kariams Lietuvoje mokamos pensijos vienos mažiausių tarp NATO šalių – už 20 tarnybos metų jos tesiekia penktadalį buvusios algos, kai kitose šalyse – ir 60 proc.
