Be to, Europa laukia itin svarbaus rudens – panašu, kad naujoji Jungtinės Karalystės vyriausybė su Borisu Johnsonu priešakyje rimtai nusiteikusi tiesiog „iškristi“ iš Bendrijos be jokio susitarimo, tad ES šalių lyderiams reikia apsispręsti dėl bendros bloko pozicijos ir tolesnių veiksmų.
Vokietijos, kurios ekonomikos varikliai, jau, regis, stringa, o trečiadienį dar laukiama pranešimo apie per antrąjį šių metų ketvirtį 0,1 proc. susitraukusią ekonomiką, balsas šiame kontekste labai svarbus.
Krikdemiškoji linija
G.Nausėda yra prezidentas Lietuvos – valstybės, kurios daugybei piliečių, gyvenančių ir dirbančių Jungtinėje Karalystėje, dėl „Brexit“ dar kyla labai nemažai klausimų.
Kaip, pavyzdžiui, vertinti Londone skambančius pasiūlymus įstatymuose įtvirtinti nuostatą, kad įvykus „Brexit“ visi imigrantai turėtų uždirbti ne mažiau kaip 36,7 tūkst. svaro sterlingų per metus arba priešingu atveju keliauti namo?
Kol kas toks apribojimas galioja tik migrantams ne iš ES šalių, bet po „Brexit“ laukiama platesnio mosto.
Lietuvai Vokietija svarbi ir dėl to, kad dabar jau buvusi šalies gynybos ministrė, artima A.Merkel sąjungininkė Ursula von der Leyen, kuri ne kartą lankėsi mūsų valstybėje ir, tikėtina, žino pagrindinius Vilniaus skaudulius, neseniai buvo paskirta naująja Europos Komisijos pirmininke.
„Vokietija Lietuvai yra svarbi strateginė partnerė tiek ekonomine, tiek saugumo prasme. Pas mus yra vokiečiai kariai, mūsų šalis sieja dideli gynybos pajėgumų įsigijimų kontraktai, iš esmės mus surišantys 20 metų laikotarpiui“, – 15min teigė nuo rugsėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutui vadovauti pradėsianti Margarita Šešelgytė.
Anot ekspertės, jei įvyktų tai, ko mes Lietuvoje baiminamės labiausiai, – Rusijos karinė ataka, „mūsų saugumas iš esmės priklausytų nuo partnerių atėjimo į pagalbą“, o partneriai į Baltijos šalis skubėtų būtent per Vokietiją ir Lenkiją.
„Prisiminkime ir tai, kad dabartinė Europos Komisijos pirmininkė yra vokietė, kurią su Lietuva sieja labai šilti santykiai.
Prie Ursulos von der Leyen juk mes prieisime per vokiečius ir per krikdemiškąją Vokietijos liniją. Tai irgi yra galimybė Lietuvai“, – svarstė M.Šešelgytė.
Ar ES pasirengusi britų avantiūroms?
Aišku, iki pirmojo tvarkaraštyje numatyto Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo, kuriame dalyvaus ir G.Nausėda, dar liko du mėnesiai.
Susitikimas vyks spalio 17-18 dienomis, o „Brexit“ data bent šiuo metu numatyta spalio 31-ąją – nebent vėl bus pratęsta.
Vis dėlto ruoštis su „Brexit“ susijusioms deryboms Lietuvai, kaip ir kitoms Bendrijos narėms, reikia pradėti jau dabar. Ir G.Nausėdos susipažinimas su Vokietijos vadovybės pozicija jau dabar Vilniui bus labai naudingas.
„ES šalių veiksmai visada derinami, tai viena stipriųjų Bendrijos pusių. Jungtinė Karalystė „Brexit“ klausimu elgėsi avantiūristiškai ir labai nustebo, kad ES išlaikė vienybę ir bendras derybines pozicijas.
Vieningumas išlikęs. Nepaisant Johnsono grasinimų ir įvairių lozungų, tikėtina, kad ES pozicija nesikeis ir išliks bendra – nuolaidų nebus. Yra ES piliečiai Jungtinėje Karalystėje, bet yra daug britų Europos Sąjungoje.
Berlyne G.Nausėda su Vokietijos atstovais kalbėsis būtent apie ES aktualijas, derybas dėl kitos daugiametės finansinės perspektyvos, žinoma, apie „Brexit“.
Politinės deklaracijos – viena, realus įgyvendinimas – kita. Kol kas nepanašu, kad britų vyriausybė žinotų, ką daro – kuo toliau, tuo labiau“, – 15min teigė M.Šešelgytė.
Lietuvos prezidentas Vokietijoje, kur viešės trečiadienį ir ketvirtadienį, susitiks su šios šalies kanclere A.Merkel, prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu, Bundestago pirmininku Wolfgangu Schäuble. Kartu su G.Nausėda į kelionę vyksta ir jo žmona Diana.
Iš anksto skelbta, kad Berlyne G.Nausėda su Vokietijos atstovais kalbėsis būtent apie ES aktualijas, derybas dėl kitos daugiametės finansinės perspektyvos, žinoma, apie „Brexit“.
Teisės viršenybės principas
Netiesioginių kontaktų tarp G.Nausėdos, kuris gerai moka vokiečių kalbą, ir A.Merkel jau būta. Vokietijos kanclerė anksčiau pasveikino G.Nausėdą su pergale prezidento rinkimuose ir pakvietė jį kartu prisiimti atsakomybę už Europos ateitį.
Savo ruožtu G.Nausėda liepos viduryje pasveikino A.Merkel gimimo dienos proga ir pabrėžė, kad kanclerė yra pelniusi savo šalies žmonių, bendražygių ir visos Europos pagarbą bei pasitikėjimą.
Beje, A.Merkel, sveikindama G.Nausėdą, panaudojo konkrečią frazę: „Džiaugiuosi, kad bus ginamos europietiškos vertybės, ypač teisės viršenybės principas.“ Ar tai galima suprasti kaip Lietuvos lyginimą su kitomis regiono valstybėmis, Lenkija ir Vengrija?
„Vokietijai teisės viršenybės principas yra labai svarbus. Ši šalis labai legalistinė ir šiuo atžvilgiu skiriasi nuo, tarkime, Prancūzijos. Teisės viršenybė vokiečiams yra pamatinis principas – Berlynas viską ES mato per šį principą.
A.Merkel G.Nausėdai: „Džiaugiuosi, kad bus ginamos europietiškos vertybės, ypač teisės viršenybės principas.“
Legalistinė kultūra ten labai ryški, ir tai parodo, kad tai, kas vyksta Lenkijoje ar Vengrijoje, Vokietijai yra visiškai nepriimtina.
Savo ruožtu Baltijos šalys buvo visada vertinamos kaip pažangios ir laikėsi teisės viršenybės principo. Matyt, norima mus pagirti“, – portalui sakė M.Šešelgytė.
Dar prieš rinkimus, atsakydamas į klausimą, kokią konstitucinę vertybę labiausiai reikėtų ginti, G.Nausėda portalui 15min minėjo teisės viršenybę.
Tiesa, nuvykęs į Lenkiją jis pareiškė, kad Varšuvos sprendimas dėl teismų reformos „buvo motyvuotas noro kovoti su korupcija ir nomenklatūriniais reiškiniais teismų sistemoje“, nors ES Teisingumo Teismas jau buvo paskelbęs, jog Lenkijos vyriausybė pažeidė ES teisės reikalavimus.
A.Merkel dar praėjusiais metais paskelbė, kad Vokietijos kanclerės posto po dabartinės kadencijos nesieks.
Jei Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) vėl laimėtų kitus rinkimus, kanclere greičiausiai būtų paskirta partijos lyderio rinkimus pernai laimėjusi ir šiuo metu gynybos ministro pareigas einanti Annegret Kramp-Karrenbauer. G.Nausėda su ja susitikti neketina – greičiausiai neleidžia protokolas.
Beje, A.Merkel ką tik baigė atostogas. Pirmadienį viešų renginių kanclerės darbotvarkėje nebuvo, o trečiadienį ryte, prieš susitikdama su G.Nausėda (13.30 val. Lietuvos laiku), jau vadovaus ministrų kabineto posėdžiui.
„Nord Stream 2“ netrukdo geriems santykiams
Vokietijos spauda po G.Nausėdos pergalės prezidento rinkimuose vadino jį nešališku ir nuosaikių centro dešiniųjų pažiūrų politikos naujoku, lietuviams daugiausia pažįstamu iš televizijos ekranų, kuriuose daug metų šmėžavo kaip ekonomikos ekspertas.
Be to, G.Nausėda per rinkimų kampaniją labai nemažai kalbėjo apie tai, kad Vokietija ir jos modelis jam yra pavyzdys. Jis 1990-1992 metais pagal vieną mainų programą dirbo mokslinį darbą būtent Vokietijoje.
Tad gali būti, kad krikdemiškų pažiūrų Lietuvos prezidentas, atvykęs susipažinti su Vokietijos valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos atstovais, kalbėsis su bendraminčiais – kažin ar bus dėl ko nesutarti.
„Lietuvos ir Vokietijos interesai daugeliu prasmių sutampa, santykiai šilti ir pozityvūs. Rimtų priešpriešų nėra“, – pritarė M.Šešelgytė.
Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos ginkluotės įsigijimų partnerių. Lietuva iš šios šalies perka pėstininkų kovos mašinas, savaeiges haubicas, šarvuočius, laivų pabūklus, automatinius šautuvus ir granatsvaidžius.
Be to, Vokietija taip pat yra viena didžiausių investuotojų Lietuvoje – automobilių dalių gamintoja „Continental“ pernai vasarą pradėjo 95 mln. eurų vertės gamyklos statybas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Tai yra stambiausia per 20 metų investicija į gamybos sektorių Lietuvoje.
Jei nesutarimų ir yra, jie smulkūs ir dvišaliams santykiams netrukdo. Pavyzdžiui, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys bei Lenkija, nėra patenkinta Vokietijos parama į šią šalį iš Rusijos tiesiamam dujotiekiui „Nord Stream 2“, tačiau apie kažkokį žodžių mūšį kalbėti tikrai negalima.
„Yra aktualių klausimų, kuriais nuomonės išsiskiria. Tarkime, „Nord Stream 2“ klausimas buvo keliamas, bet be ypatingo priešiškumo.
Mes sakėme, kad tai blogai, kad Vokietijai reikia susimąstyti, bet jokių grasinančių pareiškimų nebuvo.
Vokietija irgi tvirtino, kad supranta Baltijos šalių poziciją, bet teigia, jog tai yra ekonominiai interesai. Tad jokio žodžių karo nebuvo“, – 15min sakė M.Šešelgytė.
Laukia kitos išvykos
Rugpjūčio 20 dieną G.Nausėda vyks į Estiją, o prieš iškeliaudamas į Taliną Lietuvoje priims Indijos viceprezidentą Venkaiah Naidu.
Jau rugsėjį G.Nausėda vyks į Lenkijos sostinę Varšuvą, kur jau lankėsi iškart po inauguracijos, ir dalyvaus Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-ųjų metinių minėjime.
Į Lenkiją turėtų atvykti ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas – gali būti, kad Lietuvos vadovui pavyks su jais susitikti ir pabendrauti.
Rugsėjį G.Nausėda vyks į Lenkijos sostinę Varšuvą, kur jau lankėsi iškart po inauguracijos, ir dalyvaus Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-ųjų metinių minėjime.
Taip pat numatomas prezidento dalyvavimas JT Generalinėje asamblėjoje Niujorke bei susitikimai su NATO ir Europos Sąjungos vadovais Briuselyje.
„Užsienių vizitų kryptys yra planuojamos, atsižvelgiant į užsienio politikos prioritetus. Prezidentas dar rinkiminės kampanijos metu yra akcentavęs artimesnių dvišalių santykių palaikymą su kaimyninėmis šalimis Lenkija, Latvija ir Estija. Tad šie vizitai ir suplanuoti, prezidentui pradėjus eiti pareigas.
Reguliarūs JT renginiai, oficialių minėjimų datos, kuriose kviečiami dalyvauti pasaulio šalių lyderiai, yra planuojami iš anksto“, – liepos pabaigoje 15min aiškino G.Nausėdos atstovai.
