Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, nuosavų namų kainos šalyje padidėjo tris kartus labiau nei algos. Šiuo metu vidutinė namo kaina Jungtinėje Karalystėje siekia 290 tūkst. svaro sterlingų (375 989,39 euro). Šis skaičius svyruoja priklausomai nuo gyvenamojo rajono, namo statybos metų, miegamųjų skaičiaus bei įvairių kitų sąlygų. Pernai nekilnojamojo turto kainos kilo po 9,17 svaro sterlingo (11,90 euro) per valandą.
Nekilnojamojo turto agentūros Londone „Agent House“ vadovas Vilhelmas Navickas įsitikinęs, kad kainos nenustos kilti: „Kainos dar tikrai augs bent dvejus ar trejus metus, gal ne taip greitai, kaip matėme pastaruosius porą metų.
Žmonės kalba apie besipučiantį rinkos burbulą ir tikisi, kad jis sprogs. Remdamasis savo ilgamečiu darbu šioje srityje bei asmenine patirtimi perkant ir parduodant būstą Londone ir krizės metu, ir ne, galiu pasakyti tik viena – Londone nekilnojamojo turto burbulai ir krizės periodiškai kartojasi. Tai – neatsiejama rinkos dalis“.
Kainos dar tikrai augs bent dvejus ar trejus metus, gal ne taip greitai, kaip matėme pastaruosius porą metų.
Populiarėja mažesni butai
Sparčiausiai nekilnojamojo turto kainos didėjo praėjusių metų lapkritį ir smarkiai viršijo darbuotojų algų didėjimą per pastaruosius metus.
Namai per minėtąjį laikotarpį pabrango daugiau nei tris kartus lyginant su vidutiniu atlyginimo didėjimu – 7,7 proc., kai tuo tarpu algos pakilo vos 2,4 proc.
Oficialiais statistiniais duomenimis, labiausiai kainos didėjo Anglijos rytuose, Londone bei pietrytinėje šalies dalyje, mažiausiai, 0,4 proc. kilo kainos Šiaurės rytuose bei Škotijoje.
Ekspertų teigimu, per artimiausią dekadą nuosavus namus įsigyti galės ne jaunesni, nei 40-ties gyventojai. Nekilnojamojo turto agentūros tvirtina, kad dėl paskelbtų naujų mokesčių pirkėjams, planuojantiems pernuomoti būstą, išaugo mažesnių būstų pirkimas.
Nekilnojamojo turto „Rightmove“ duomenimis, šį sausį lyginant su pernykščiu, išaugo 1 ir 2 kambarių butų prekyba, nors šio tipo butų kaina kito neženkliai.
Į brangstantį nekilnojamąjį turtą noriai investuoja ir lietuviai. Vieni įsigydami nuosavus namus asmeniniam naudojimui, kiti investuoja net gyvendami Lietuvoje. V.Navicko teigimu, jam teko susidurti su ne vienu to norinčiu tautiečiu. Tendencija, pasak eksperto, sustiprėjo besibaigiant pernai metams.
„Teko bendrauti su ne vienu Lietuvoje gyvenančiu žmogumi, po truputį norinčiu investuoti į nekilnojamąjį turtą JK. Jų požiūriu, Lietuvoje didėja korupcija, žmonės rūstėja, verslo ir investicijų galimybių mažėja. Lietuvoje nekilnojamojo turto rinkos, galima sakyti, nėra. Tuo tarpu JK rinka labai tvirta ir stabili. Nusipirkus būstą nuolatiniam gyvenimui ar investavus į būstą nuomai, perspektyvos daug didesnės“, – sakė lietuvis.
Namai pabrango daugiau nei tris kartus lyginant su vidutiniu atlyginimo didėjimu.
Didžiosios Britanijos vyriausybė pažadėjo imtis priemonių, kad palengvintų pirmąjį būstą įsigyti norinčių žmonių dalią. Žadama kasmet pastatyti po 200 tūkst. naujų namų bei išplėsti schemą „Padedame nusipirkti“.
Teigiama, kad tik tokiu būdu jauni pirkėjai gautų galimybę užlipti ant pirmojo nekilnojamojo turto kopėčių laiptelio.
Senos ir naujos statybos namų konkurencija
Nuosavų namų savininkų aljanso tyrimo duomenimis, Didžiosios Britanijos pirkėjai dažniau renkasi senos statybos būstą, nei naujos. Apklausa atskleidė, kad naujiems pastatams dygstant lyg grybams po lietaus, vos vienas iš penkių pirkėjų iškeičia juos į senus.
Pagrindinės priežastys, dėl ko naujos statybos būstai netenkina pirkėjų, yra dydis bei „namo charizmos“ trūkumas.
Pasak apklausos dalyvių, naujos statybos namuose kambariai labai maži, lubos – žemos, sodeliai taip pat nedidukai, be to, namai neturi britiškiems pastatams būdingo žavesio. Būstai Jungtinėje Karalystėje garsėja itin plonomis sienomis, tačiau pasak respondentų, naujuose namuose tai jaučiama dar labiau. Taip pat skundžiamasi ir naujų namų statybininkų darbu, esą sparčiai kylantys nauji pastatai prastai surenčiami.
Pritariantys naujos statybos būsto įsigijimui tvirtino, kad esama ir privalumų. Mat renkantis senos statybos namą dažnai atsiranda paslėptų problemų, su kuriomis tenka tvarkytis naujiesiems savininkams. Kiti tikino, kad įsigyti naują būstą – paprasčiau, o jį nusipirkus lengviau įsirengti pagal savo poreikius, negu senos statybos.
V.Navickas tvirtina, kad naujos bei senos statybos namų kainos sostinės centre bei kituose rajonuose pasižymi priešingomis tendencijomis.
„Centriniame Londone kainų skirtumai tarp naujos ir senos statybos butų dažnai pasireiškia atvirkštiniu efektu. Ten senos statybos, bet moderniai įrengtas butas beveik visada kainuoja daugiau nei naujos statybos. Tuo tarpu ne centre situacija priešinga. Naujos statybos būstai dažniausiai 20–30 proc. brangesni už senos, žinoma, priklausomai nuo rajono“, – atviravo nekilnojamojo turto agentūros vadovas.
Lietuvoje nekilnojamojo turto rinkos, galima sakyti, nėra. Tuo tarpu JK rinka labai tvirta ir stabili.
Pasak eksperto, centriniame Londone naujos statybos 1 kambario bute, kuris bus baigtas šiemet, kvadratinė pėda (apie 961 kv. centimetrą) kainuoja apie 1 798 svaro sterlingus (2 350,02 euro). Dvejų metų senumo pastate tas pats plotas įkainojamas apie 1 641 svaro sterlingu (2 144,82 euro). Tuo tarpu senos statybos, moderniai įrengto 1 miegamojo bute kvadratinė pėda kainuoja apie 2 058 svaro sterlingus (2 689,85 euro).
Vyriausybė skelbia, kad nuo vasario 1 d. schema „Padedame nusipirkti“ taps dar prieinamesnė. Iki šiol naudojantis šia schema buvo galima pasiimti vadinamąją nuosavo kapitalo paskolą.
Pradiniam įnašui reikėdavo turėti bent 5 proc. visos būsto kainos, dar 20 proc. skolindavo vyriausybė, o pirkėjui pakakdavo pasiimti paskolą iš banko likusiems 75 proc. būsto kainos. Už paskolintus 20 proc. pirmuosius penkerius metus nuo būsto įsigijimo pirkėjui nebūdavo skaičiuojamos palūkanos.
Būtent ši dalis schemoje ir buvo patobulinta. Nuo kito mėnesio Didžiajame Londone būstą įsigyti norintys pirkėjai iš vyriausybės galės skolintis iki 40 proc. sumos, už kurią pirmuosius penkerius metus nereikės mokėti palūkanų.
Būtent dėl šios schemos naujai pastatytus namus įsigyti lengviau, mat viena iš „Padedame nusipirkti“ sąlygų – naujos statybos būstas, kainuojantis iki 600 tūkst. svaro sterlingų (778 303,32 euro).
Paklaustas apie vidutinę paskolos sumą nuosavam būstui, V.Navickas teigė, kad viskas priklauso nuo būsto dydžio, rajono ir kitų aplinkybių, tačiau pateikė informaciją apie ne centriniame Londone namų ieškančius pirkėjus.
„Šeimos, su kuriomis susiduriame, dažniausiai ieško 3 miegamųjų namu, kurių kainos vidurkis yra apie 350 tūkst. svaro sterlingų. Pradinis įnašas dažniausiai siekia 10–20 proc. vertės, tad vidutinė paskola siekia apie 300 tūkst. svaro sterlingų. Žinoma, pasitaiko ir mažesnių paskolų“, – kalbėjo lietuvis.
