„Jei ne ši pergalė, kažin ar šiandien Rietavo, Plungės, Kretingos, Palangos ir Klaipėdos gyventojus vadintume lietuviais. Jei ne žemaičių ir jiems į pagalbą perbėgusių kuršių ir estų pergalė Durbės mūšyje, kažin ar šiandien geografiniame žemėlapyje būtų žymimos Estija, Latvija ir Lietuva. Kažin, ar mūsų tautų nebūtų ištikęs giminingų prūsų likimas“, – sakė I.Degutienė.
Anot jos, ši pergalė lėmė anuomet pavergtų tautų atgimimą – sukilo ne tik žemaičių sąjungininkai mūšyje kuršiai, bet ir žiemgaliai, prasidėjo didysis Prūsų sukilimas.
Stovėdama mūšio vietoje I.Degutienė priminė, kad istorikai šį įvykį yra pavadinę istorijos stebuklu, nes prasčiau ginkluota kariuomenė sutriuškino stipriausią to meto pasaulyje karinę jėgą – jungtinę Livonijos ordino ir Švedijos karalaičio kariuomenę.
„Net ordino kronikininkas Petras Dusburgietis stebėjosi, kaip turėjo būti išgąsdinta vokiečių ir jų sąjungininkų kariauna, kad riteriams traukiantis trys žemaičiai sugebėjo nukauti jų po šimtą“, – teigė Seimo pirmininkė.
Jos tvirtinimu, šis pavyzdys liudija, jog ne visada laimi galingieji.
„Ar tai ne tas pats XIII amžiaus Durbės mūšio stebuklas, tik įvykęs, mūsų visų – latvių, lietuvių, estų – vėl pakartotas XX amžiaus pabaigoje?“ – klausė I.Degutienė, prisiminusi Baltijos valstybių iškovotą nepriklausomybę prieš 20 metų.
Minint Durbės mūšio metines, Lietuvos ir Latvijos parlamento vadovai I.Degutienė bei Gundarsas Daudzė atidengė paminklinį akmenį prie Durbės pilies liekanų.
1260 metų liepos 13 dieną per Durbės mūšį žemaičiai ir iš Ordino kariuomenės persimetę kuršiai ir estai sumušė kryžiuočius.
Šeštadienį viešėdama Latvijoje Lietuvos Seimo pirmininkė taip pat aplankė Ventspilio Jūros šventę.
Šeštadienio vakarą I.Degutienė grįš į Vilnių.
