„Kultūros ministerija mano, kad muziejuje reikėtų sustiprinti ekspoziciją, nes tai muziejaus paskirtis“, – trečiadienį per Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdį sakė kultūros viceministrė Nijolė Laužikienė.
Į šią problemą dėmesį atkreipė ir kitų posėdyje dalyvavusių valstybės institucijų atstovai. Anot jų, muziejų galima įtraukti į įvairius turizmui skirtus leidinius, tačiau reikia turėti, ką parodyti. Kol kas muziejus turi tik įspūdingus pastatus, bet ekspozicija – labai skurdi.
Be to, nėra ir papildomų paslaugų, pavyzdžiui, kavinės lankytojams.
N.Laužikienė pranešė, kad Kultūros ministerija paprašė kitų metų biudžete Etnokosmologijos muziejui papildomai skirti 100 tūkst. litų ekspozicijos konkursui surengti.
„Negalima sakyti, kad muziejuje visai nėra ekspozicijos, ji yra, bet minimali, sukurta iš minimalių priemonių. Architektūra yra labai įdomi, labai traukianti, bet turinys nėra pakankamai užpildytas. Manome, kad šiandien prioritetas yra būtent ekspozicija“, – po posėdžio BNS sakė kultūros viceministrė.
G.Kakaras taip pat siekia muziejuje sukurti visų kosminių valstybių aeronautikos-kosmonautikos ir kosminių ateities planų ekspoziciją.
ŠMKK nariai prieš keletą savaičių lankėsi Molėtų rajone įsikūrusiame muziejuje, kur jiems buvo pristatyta architekto Gintauto Kažemėko vizija, kaip galėtų atrodyti Etnokosmologijos muziejaus ekspozicija. Pagal ją, siūloma sukurti interaktyvią virtualią ekspoziciją, sukurti interaktyvų žaidimą ir interaktyvią mokymo programą.
„Ta vizija tikrai yra patraukli, paremta šiuolaikinėmis technologijomis, audio garsais pristatoma ekspozicija. Etnokosmologijos muziejui tai būtų labai priimtina ir tinkama“, – sakė N.Laužikienė.
Anot jos, ši vizija greta kitų galės dalyvauti konkurse.
Viceministrės teigimu, ekspozicijai įrengti reikės kelių milijonų litų (G.Kažemėko pasiūlymo įgyvendinimas kainuotų apie 2,5 mln. litų be pridėtinės vertės mokesčio). Pinigų ketinama ieškoti įvairiuose fonduose.
„Tai prioritetų klausimas, galima ieškoti finansavimo, paramos iš fondų. Pirmiausia reikia turėti gerą projektą ir po to ieškoti galimybių tą projektą įgyvendinti“, – kalbėjo viceministrė.
Etnokosmologijos muziejaus vadovo Gunaro Kakaro ŠMKK pateiktoje medžiagoje nurodoma, kad jo vadovaujamai įstaigai lėšų reikia gerokai daugiau.
Anot jo, dar neįrengtas atitinkamo lygio nuolatinių muziejaus ekspozicijų kompleksas, nebaigta muziejaus gyvybiškai svarbių patalpų ir pastatų rekonstrukcija, nėra lėšų samdyti aukštos kvalifikacijos gidų ir vadybininkų, trūksta pinigų būtinoms ūkio išlaidoms.
Dokumente teigiama, kad baigti rekonstrukcijos darbus reikia 7,85 mln. litų. Beveik milijono litų reikėtų Saulės sistemos planetų modeliams įrengti, lauko skulptūrai „Žvaigždikis“ – 180 tūkst. litų, ūkio išlaidoms prašoma apie 140 tūkst. litų per metus.
53 tūkst. litų prašoma lauko ekspozicijai įrengti. Šiuo metu lauko ekspoziciją sudaro šeši dubeniuoti akmenys, Saulės laikrodis ir muziejaus sodas su originaliomis akmenų kolonomis. Parengtas projektas senovinio lietuviško kalendorinio akmenų rato, kurį sudaro dideli iki 30 tonų sveriantys akmenys, jau suvežti iš visų Lietuvos apskričių.
G.Kakaras taip pat siekia muziejuje sukurti visų kosminių valstybių aeronautikos-kosmonautikos ir kosminių ateities planų ekspoziciją. Anot muziejaus vadovo, tokios ekspozicijos nėra niekur pasaulyje.
„Niekur pasaulyje nėra, kad visų valstybių pasiekimai būtų vienoje vietoje. Įsivaizduokite, iš NASA gautas mažas Mėnulio akmenukas – būtų kolosalus dalykas“, – per ŠMKK posėdį kalbėjo G.Kakaras.
Su Ūkio ministerijos pagalba išsiųsti laiškai į dešimt valstybių dėl bendradarbiavimo.
„Jau vyksta projekto derinimas su Japonija, Rusija, Indija ir Ukraina“, – teigė G.Kakaras.
Dabartinėje vietoje Etnokosmologijos muziejus įsikūrė 2003 metais. Muziejus turi didžiausią Europoje mėgėjams skirtą teleskopą.
