Pirmadienį atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai su kūju sutrupinęs S.Tomas trečiadienį buvo paleistas iš areštinės.
Tačiau laisvėje jį pasitinka rimtesnės problemos, nei pareikšti įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.
Kriminalinė policija neseniai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo jo sukčiavimo ir neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.
Teisėsaugą sudomino S.Tomo rinkliava iš gyventojų: po 50 eurų jis renka žadėdamas europinėse institucijose ir teismuose siekti, kad Lietuvos valstybė pareiškėjams pakeltų pensijas.
Rinkliavoje sudalyvavę, bet apgautais pasijautę žmonės kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri medžiagą atidavė sostinės policijai.
Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate atliekamą tyrimą kontroliuojanti Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Renata Augutavičienė apie tyrimą 15min daugiažodžiauti nenorėjo, motyvuodama, kad dabar – pati jo pradžia.
Kiek pinigų S.Tomas galėjo surinkti, ir kaip teisėsauga žada užtikrinti, kad rinkliava nebesitęstų, R.Augutavičienė teigė atskleisti negalinti.
„Šiuo metu yra pati pradžia to ikiteisminio tyrimo, mes patys tikriname aplinkybes, todėl tikrai nenorėčiau atskleisti pradinio turinio, to, ką šiai dienai turime“, – apgailestavo ji.
Pasiūlė kreiptis į Kazimierą
Pensininkų pritraukimui yra sukurta speciali interneto svetainė, kurioje kviečiama prisidėti prie projekto, tačiau apie jokį pinigų rinkimą ten neužsimenama.
„Jūsų dėmesiui – unikalus patriotinis projektas: pensininkų pastangomis galima apvalyti valstybę nuo vis dar pasitaikančių negerovių. Juk kaip gera jausti, padarius gerą darbą mūsų Lietuvai“, – rašoma svetainėje.
Norinčiųjų prisidėti prie projekto prašoma užpildyti anketą, kurioje klausiama ne tik pagrindinių asmens duomenų: gimimo datos, vietos, darbo stažo, pensijos dydžio, kiek žmogui kainuoja komunaliniai patarnavimai, maistas, vaistai ir kiti dalykai, bet ir prašoma nurodyti asmenį, kam žmogus palieka savo pensiją, jei ji bus padidinta per vėlai.
Konkrečių pažadų, kas bus pasiekta, tinklalapyje S.Tomas nedalija – jame cituojama Europos žmogaus teisių konvencija, draudžianti elgtis su žmogumi žeminant jo orumą, bei teigiama, kad bazinė pensija asmeniui be darbo stažo negali būti žemesnė už skurdo rizikos ribą – 307 eurus, o asmens su pilnu darbo stažu pensija negali būti žemesnė už 60 proc. vidutinės algos „į rankas“ – 436 eurus. Ir aprašyta formulė, kaip apskaičiuotos šios sumos.
Tinklalapyje minimi precedentai „Lariošina ir Budina prieš Rusiją“ ir aiškinama, jog Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) išaiškino, kad visiškai nepakankama pensija laikoma žeminančiu orumą elgesiu.
Svetainėje nurodoma, kad projektą įgyvendina VšĮ Vytauto Juozapaičio labdaros ir paramos fondas, o S.Tomas yra šios idėjos autorius.
Registrų centro duomenimis, minėtam fondui vadovauja jo steigėja Vaida Juozapaitytė.
„Reiktų gal ne manęs klausti. Galvoju, jūs pabandykit Kazimierui paskambinti. Aš žinau, kad jie kažką ten šnekėjo, bet Kazimieras šitą dalyką...“, – 15min klausiama apie rinkliavą iš pensininkų, pasiūlė ji.
V.Juozapaitytė yra nurodoma visuomeninio rinkimų komiteto „Prof. Dr. Stanislovo Tomo sąrašas“, kandidatuojančio į EP, iždininke, o jos minėtas Kazimieras – tai pastaruoju metu kone visur S.Tomą lydintis Kazimieras Juraitis, mėginęs kandidatuoti į prezidentus, bet nesurinkęs reikiamo kiekio rėmėjų parašų.
K.Juraitis: „Mes priešinomės tam, kad jis nerinktų sau“
K.Juraitis, kalbėdamas su 15min, sakė esąs įsitikinęs, kad šis tyrimas baigsis niekuo.
„Visas aplinkybes žinau – pareikalavo ar vienas, ar keli piliečiai ištirti, bet ten baigsis niekuo – aš įsitikinęs šimtu procentų, kadangi aš žinau tas aplinkybes visas. Jis norėjo suformuoti didžiulę bylą ir iš žmonių, kurie yra bylos dalyviai, renka po 50 eurų, na, tai profesinė veikla“, – tyrimu stebėjosi K.Juraitis.
Į 15min repliką, kad S.Tomas iš pensininkų surinktais pinigais apmokėjo dalį užstato VRK, K.Juraitis atsakė, jog įstatymas nedraudžia tam naudoti privačias lėšas.
Va, jeigu nepadarytų nieko ir apgautų žmones, tada – kitas klausimas.
„Nu, tai taip, – į klausimą, ar S.Tomas, nieko neatlikęs dėl tų žmonių, naudoja jų pinigus, atsakė jis. – Aš taip suprantu, kad teisingai naudoja. Na, bet avansinis rinkimas irgi įstatymo neuždraustas. Va, jeigu nepadarytų nieko ir apgautų žmones, tada – kitas klausimas.“
Jis sakė, kad yra sukurtos anketos bylai pradėti, čia pat minėjo, kad yra pradėta byla, tačiau paklaustas, kokiame teisme, pašnekovas tikino, kad dabar dar tik renkama grupė žmonių, o teismai prasidės tik tada, kai bus surinkta pakankamai didelė grupė žmonių.
„Tas didumas būtinas tam, kad nenukanalizuotų, kai laimėta bus byla. Bet jeigu bus 200-300, lengvai nukanalizuos valdžia, kaip ne kartą yra padarius“, – kalbėjo jis.
Nes taip ir galvojom, kad bus apkaltintas aferizmu kokiu, ar ką.
K.Juraitis pripažino, kad dėl pinigų rinkimo būta ginčų.
„Kad nedarytų jis taip, kaip jis padarė. Mes priešinomės tam, kad jis nerinktų sau. Nes taip ir galvojom, kad bus apkaltintas aferizmu kokiu, ar ką. O juk ne jis įgyvendins tą techninį darbą, nes ten yra šviečiamasis, reikia konsultuoti žmones, čia yra milžiniškas darbas. Mes norėjom patys rinkt ir jam mokėt už paslaugas“, – pasakojo jis.
K.Juraitis taip pat aiškino, kad S.Tomas neva jau yra sutikęs atlikti šį darbą nemokamai, nes esą laimėjo bylą su EP dėl neteisėto atleidimo iš europarlamentaro Viktoro Uspaskicho padėjėjo pareigų ir prisiteisęs už priverstines pravaikštas 120 tūkst. eurų.
„Tačiau mes, be abejo, vis tiek rinkliavas kažkokias darysim, jei tik neatsiras kažkokie sponsoriai, nes reikalingas didžiulis darbas – ir benzinai, ir konsultavimai“, – aiškino jis ir pabrėžė, kad viskas bus teisėta.
Kandidatu į prezidentus netapęs pašnekovas sakė, kad surinktų pinigų yra nedaug – juos paaukojo 8 ar 10 žmonių.
„Bijau pameluoti, bet nereikšminga suma, nedidelė grupė“, – sakė jis.
VRK skelbiamame S.Tomo visuomeninio komiteto aukotojų sąraše yra 8 žmonės, kurie paaukojo būtent po 50 eurų. Kadangi jie aukojo daugiau nei 12 eurų, privalėjo deklaruoti turtą ir pajamas.
S.Tomas aukas renka ir kitais būdais, ne į specialią rinkimų sąskaitą – anksčiau feisbuke jis buvo paskelbęs, kad jas renka ir nurodęs asmeninę sąskaitą.
Pensininkų pinigai – rinkimų užstatui
Kiek iš tiesų pinigų pavyko surinkti iš pensininkų, galima spėti iš kovo pradžioje „Youtube“ paskelbto vaizdo įrašo, kuriame S.Tomas atskleidė, jog pensininkų suneštais pinigais sumokėjo pusę rinkimų užstato Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
„Užstatą sumokėjom iš dviejų dalių. Bendras užstatas yra 9300 eurų, kad galėtum dalyvauti rinkimuose. Tai pusę sumokėjo, iš tikrųjų, pensininkai, kurie paaukojo po 50 eurų, ir aš jiems esu labai dėkingas“, – kovo 4 dienos vaizdo įraše, kuris skelbiamas „Youtube“, kalbėjo S.Tomas.
Jis tame pačiame įraše teigė, kad K.Juraitis sumokėjo antrą įnašo dalį.
„Sumokėjo dėl to, kad buvo baisių šmeižtų, purvo, diskreditavimo banga. Mes tą numatėme, kad taip bus, bet negalvojome, kad bus tokio masto. Ir daugybė žmonių tiesiog pagalvojo, kad čia kažkokie sukčiai“, – įraše kalbėjo K.Juraitis, kuris prisipažino pardavęs dalį jam priklausiusios žemės, kad galėtų sumokėti užstatą.
Ir daugybė žmonių tiesiog pagalvojo, kad čia kažkokie sukčiai
„Tokiu būdu, jeigu mes jam laimim šitą sąrašą į EP, jis tikrai padarys, kad visi Lietuvos pensininkai... Būtų skaičiuojama bazinė pensija nuo 307 eurų“, – įraše dėsto K.Juraitis, o S.Tomas jį papildo, jog aukų rinkimas tęsiamas.
S.Tomas čia pat priduria, kad reikia surinkti tūkstantį žmonių ir paduoti Lietuvą į teismą, tiesa, ne tik dėl pensijų, bet ir dėl minimalaus atlyginimo. Jis aiškina, kad galės pensininkams padėti ir tapęs EP nariu, nes, kaip jis dėsto, yra atskira procedūra, kaip nubausti Lietuvą per EP ir Europos Komisiją.
„Galėjau išleisti prostitutėms, išleidau užstatui“
Ketvirtadienį S.Tomas 15min sakė, kad jam įtarimai nėra pareikšti, be to, jis dėl to nėra apklaustas.
„Jūsų nuomonė, kad pensijas reguliuoja Lietuvos įstatymai, o mano nuomonė – kad tarptautinės sutartys (...) Tarp šių dviejų pozicijų gali būti nesutapimų, kai nuomonės nesutampa, mes klausiame teismo arba institucijos, kuriai pavesta spręsti konfliktą“, – kodėl jis ketina bylinėtis dėl pensijų, aiškino S.Tomas.
Kalbėdamas su 15min S.Tomas ne kartą pabrėžė esantis Rusijos advokatas, tad, jo žodžiais, jeigu kam nors nepatinka tai, ką jis daro, tie žmonės turi kreiptis į Rusijos teismus, nes jie reguliuoja jo veiklą.
S.Tomas sakė, kad kai atsiras tūkstantis pareiškėjų, jie bus suskirstyti į grupes, vienų vardu bus kreiptasi į EŽTT, kitų – į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą, trečių – JT Žmogaus teisių tarybą.
Nors EŽTT yra paskelbęs, kad S.Tomas negali atstovauti pareiškėjams šiame teisme, S.Tomas tvirtino priešingai: „Aš viską galiu.“
15min pabrėžus, kad tokią informaciją portalui pateikė Teisingumo ministerija, S.Tomas aiškino, kad ministerija visada meluoja.
„Pasakiau, kad aš paduosiu skundą į EŽTT, vadinasi, aš jį padarysiu, – pabrėžė jis. – Tai yra mano įsipareigojimas žmogui ir aš tai padarysiu. Jeigu aš to nepadarysiu, žmogus galės sakyti, kad aš to nepadariau, skųstis į tą valstybę, kuri išdavė man licenciją. Mano licencija yra 2016 metų birželio 23 dienos, ją pasirašė Rusijos federacijos teisingumo viceministras Liubimov.“
Tie pinigai yra mano pelnas, aš juos galiu išleisti prostitutėms, galiu išleisti narkotikams. Aš nutariau išleisti užstatui.
Paklaustas, ar teisinga surinktus pensininkų pinigus panaudoti užstatui VRK, S.Tomas atsakė teigiamai: „Tie pinigai yra mano pelnas, aš juos galiu išleisti prostitutėms, galiu išleisti narkotikams. Aš nutariau išleisti užstatui.“
Kiek turi pareiškėjų, S.Tomas pasakyti negalėjo, nes teigė juos buriantis ne pats – tai daro pagalbininkai.
S.Tomas pabrėžė nieko nebandantis apgauti, be to, tikino esantis pakankamai pasiturintis žmogus, todėl jam šie pinigai visiškai nieko nereiškia – rinkliava skirta apmokėti komandos darbą.
Teisingumo ministerija: atstovauti EŽTT pareiškėjams S.Tomas negali, JT – gali
Teisingumo ministerijos atstovas spaudai Audrius Kutrevičius 15min paaiškino, kad EŽTT nagrinėja ne socialinės grupės, o konkretaus pareiškėjo ar pareiškėjų, teigiančių, kad yra vienos iš susitarimo šalių padaryto žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo auka, skundą.
Jis pabrėžė, kad į EŽTT galima kreiptis tik po to, kai asmuo savo šalyje išnaudojo visas teisines galimybes, tai yra, neigiamą sprendimą priėmė ir aukščiausios instancijos teismas. Pareiškėjai turi kreiptis į EŽTT ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo priimtas galutinis sprendimas.
Į EŽTT galima kreiptis tik po to, kai asmuo savo šalyje išnaudojo visas teisines galimybes
„Norėtume pažymėti, kad dviejose bylose, kurias cituoja S.Tomas (Lariošina ir Budina prieš Rusiją – aut.), EŽTT atmetė pareiškėjų peticijas dėl pernelyg mažų pensijų, pripažinęs jas aiškiai nepagrįstomis. Vienoje byloje EŽTT pakartojo, kad iš principo jis negali pakeisti nacionalinių institucijų (negali užimti nacionalinių institucijų vietos) vertinant ar peržiūrint finansinių išmokų lygį, suteikiamą pagal socialinės paramos sistemą.
Taip pat svarbu pažymėti, kad EŽTT pripažįsta, kad skundas dėl visiškai nepakankamo pensijos dydžio ir kitų socialinių išmokų iš principo galėtų kelti klausimą pagal EŽTK 3 straipsnį, draudžiantį nežmonišką ir žeminantį elgesį. Tačiau toks dydis turi kelti žalą asmens fizinei ir psichinei sveikatai, kuri pasiektų EŽTK 3 straipsnio reikalaujamą minimalų žiaurumo lygį.
Byloje pareiškėja teigė, kad jos pensija buvo pakankama butui išlaikyti, maistui ir higienos prekėms, bet nepakankama drabužiams, ne maisto prekėms, sanitarinėms ir kultūros paslaugoms, sanatorijai. Šioje byloje EŽTT pažymėjo, kad pareiškėja turėjo teisę į nemokamą medicininį gydymą ir jai buvo prieinamas būtinas medicininis gydymas. Sutikęs kad pareiškėjos situacija buvo sunki, Teismas visgi priėjo išvadą, kad pareiškėjos pensijos ir socialinių išmokų dydis buvo pakankamas apsaugoti pareiškėją nuo žalos fizinei ir psichinei sveikatai ar nuo pažeminimo“, – teigiama A.Kutrevičiaus atsakyme.
Anot jo, būtina taip pat pažymėti, kad EŽTT nagrinėja pareiškėjų bylas, atsižvelgdamas į jų individualias aplinkybes, situaciją, kitaip tariant, ar konkrečiai jų situacijoje pensijos ir kitų socialinių išmokų dydis pažeidžia Konvencijos nuostatas.
„Galiausiai, net EŽTT nustačius Konvencijos ir /ar jos protokolų pažeidimą, susitariančios valstybės pačios sprendžia, kokių priemonių imtis EŽTT nustatytam pažeidimui ištaisyti, kitaip tariant, pats EŽTT nenustatytų pensijos dydžio“, – pabrėžė jis.
Teisingumo ministerijos atstovas pabrėžė, kad S.Tomui yra uždrausta atstovauti asmenims EŽTT.
„Toks draudimas, koks yra nustatytas S.Tomui dėl pareiškėjų atstovavimo EŽTT, Jungtinių Tautų institucijose nėra nustatytas. JT Žmogaus teisių komiteto procedūrą reguliuojančiose taisyklėse yra numatyta, kad asmuo gali pateikti skundą pats arba per atstovą. Reikalavimai atstovui nėra nurodyti, tiesiog turi būti tinkamas pareiškėjo sutikimas dėl jo atstovavimo“, – galimybę S.Tomui atstovauti pareiškėjams JT Žmogaus teisių komitete, komentavo jis.
Senjorų organizacija pensijomis su S.Tomu pasidalinti nesutiko
Apie renkamas lėšas iš pensininkų 15min redakcija informaciją buvo gavusi jau anksčiau.
Pasiūlymą iš S.Tomo bendradarbiauti 15min daugiau kaip prieš mėnesį prisipažino gavusi Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Makaravičienė.
Iš tokių varganų pensijų po 50 eurų mes tikrai neduosim.
„Iš mūsų jis gavo neigiamą atsakymą. Dėl to, kad tada, kai nuėmė mums pensijas ir jų neatstatė 8 metus, mes esame kreipęsi į Strasbūrą. Jie mums aiškiai atrašė, kad šiuos dalykus turi spręsti vietinė valdžia“, – 15min pasakojo ji.
G.Makaravičienė teigė S.Tomui aiškiai pasakiusi: „Iš tokių varganų pensijų po 50 eurų mes tikrai neduosim, o jeigu mums reiks, mūsų yra 59 612 žmonių šiai dienai, ir aš paskelbsiu „Senjoro žody“, ir per radiją, ir per televiziją, ir mes patys išsireikalausime iš mūsų valstybės, kas mums priklauso. Tai toks mano buvo jam atsakymas.“
Pinigų nebuvo, bet žinojo, kaip dalins
15min žiniomis, idėją rinkti pinigus iš pensininkų S.Tomas dar prieš kelis mėnesius pristatė signataro Zigmo Vaišvilos vadovaujamai „Lietuvos visuomenės tarybai“.
S.Tomas siūlė bendradarbiauti, tačiau dalis tarybos narių juo nepatikėjo ir tai baigėsi dideliais vidiniais pykčiais.
15min turi šios organizacijos posėdžio, kuriame S.Tomas pristatė planus mobilizuoti pensininkus kolektyviniam ieškiniui, garso įrašą. Nors rinkliava iš pensininkų dar nebuvo prasidėjusi, jis jau žinojo, kaip šiuos pinigus reikės padalinti.
„Mes jau su jūsų kolegomis kalbėjome, kad reikėtų po 50 eurų, padalinti... Tai 20 proc. gautų žmogus, kuris gavo pensininko sutikimą bylinėtis, žmogaus su minimalia alga sutikimą bylinėtis, 5 proc. tada gaus administratoriai iš jūsų, 65 procentai būtų man, reiškia, tęsti bylą iki pabaigos ir 10 proc. būtų „Ekspertai.eu“ už tai, kad jie viešins“, – posėdyje kalbėjo jis.
Minėtame posėdyje jis vylėsi surinkti po 50 eurų iš tūkstančio pensininkų – tokį pensininkų, kurie susimokėtų, skaičių jis įvardijo minimaliu.
Aš šitą bandžiau organizuoti per partijas – Pakso, Uspaskicho, Karbauskio.
„Aš šitą bandžiau organizuoti per partijas – Pakso, Uspaskicho, Karbauskio, – dėl to, kad partijos turi skyrius per visą Lietuvą“, – dėstė jis, tačiau teko pripažinti, kad partijų atstovai su projektu nieko bendro turėti nenorėjo. Tame pačiame posėdyje jis sakė su R.Karbauskiu apie tai esą kalbėjęs dar prieš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai laimint Seimo rinkimus.
Vienos „Lietuvos visuomenės tarybos“ narės paklaustas, ar 200 pensininkų, kurių sutikimus posėdyje S.Tomas gyrėsi jau turintis, nepakanka, jis sakė, kad toks mažas kiekis pareiškėjų nerimtai skamba.
„Aš manau, kad reikia kuo daugiau žmonių, dėl to, kad tai daro psichologinį įspūdį Jungtinių Tautų teisėjams (...) Jie mato, kad tai yra masinis judėjimas“, – dėstė jis.
Prie partijos vairo pakeitė V.Šustauską
Z.Vaišvilos vadovaujamą organizaciją rinkliavai iš pensininkų vykdyti S.Tomas greičiausiai buvo pasirinkęs neatsitiktinai. Sausio mėnesį Z.Vaišvila pranešė tapęs konservatorių partijos nariu. Ne Tėvynės sąjungos, o esą naujai kuriamos Lietuvos konservatorių partijos, apie kurios įkūrimą buvo pranešta pernai lapkritį.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad nauja partija nėra steigiama, ją S.Tomas su bendražygiais lipdo iš jau veikiančios Vytauto Šustausko Kovotojų už Lietuvą sąjungos, keičiant partijos pavadinimą, įstatus ir vadovą.
Teisingumo ministerija neseniai paskelbė atsisakiusi pakeisti Kovotojų už Lietuvą sąjungos pavadinimą į Lietuvos konservatorių partijos bei patvirtinti naujus partijos įstatus, tačiau ministerija patvirtino S.Tomą nauju partijos pirmininku. Buvęs partijos vadovas V.Šustauskas su S.Tomu kandidatuoja į EP.
Teisingumo ministerija partijai suteikė galimybę ištaisyti nurodytus trūkumus, tačiau partija privalės surengti naują suvažiavimą ir patvirtinti naujus įstatus.
