– Seimas šią dieną ėmėsi pataisų nuleisti referendumo kartelę dėl Konstitucijos keitimo – pagal juos Konstitucija galėtų pakeisti mažesnis žmonių skaičius, negu priėmė referendume. Profesoriau, kaip vertinate norą nuleisti referendumo kartelę, kad Konstitucijos pakeitimui reikėtų ne pusės balso teisę turinčių žmonių, kaip yra dabar, o dviejų penktadalių?
L.Mažylis: Neigiamai vertinu – tiesiai galiu pasakyti. Yra esminiai dalykai, lemiantys Konstitucijos vientisumą, konstitucinės doktrinos tam tikrą neliečiamumą, ir tokie bandymai šuoliškai lengvinti ką nors iškreipia pagaliau ir pačią referendumų tradiciją.
– Dabar eikime prie Jūsų kandidatavimo. Su mumis yra ir Jūsų kolega akademiniame pasaulyje politologas Bernaras Ivanovas. Kaip Jūs vertinate politikų norą ir gebėjimą pritraukti į savo politikų rinkimų sąrašus garsenybes? Garsenybe profesorius L. Mažylis tapo lygiai tą pačią dieną, kai buvo pranešta, kad jis rado Nepriklausomybės aktą Vokietijos archyvuose.
B.Ivanovas: Garsenybės yra labai įvairios. Šiuo atveju kalbame apie akademinės bendruomenės atstovą, kuris labai daug laiko skiria Europos Sąjungos, institucijų tyrimams. Pažįstu kolegą bemaž 18 metų ir galiu pasakyti, kad susidomėjimas ir mokslinė karjera visada buvo labai nuoširdi, atvira ir geranoriška, todėl iš tiesų matau daug pozityvo tame, kad turėtume Europos Parlamente tikro gerumo ir teigiamo Lietuvos įvaizdžio ambasadorių. Šiuo požiūriu tik galiu pozityviai įvertinti. Galiu dar pridurti, kad profesorius L.Mažylis turbūt turi tai, ko visada labai trūksta konservatoriams, – labai nuoširdaus, atviro bendravimo. Taip kad šiuo požiūriu matau tik pliusus.
– Profesorius L.Mažylis sakė, kad jis tikisi įnešti gaivumo, šviežumo ir kitų naujų dalykų. Bet turbūt niekam ne paslaptis, kad Europos Parlamentas dažnai yra vadinamas politikos dramblių kapinėmis. Ar nėra pagrindo nuogąstauti, kad gali prislėgti tie dalykai, kurie yra Briuselio ir Strasbūro rūmuose?
B.Ivanovas: Nemanau, kad šiuo atveju tai būtų teisingas vertinimas. Profesorius L.Mažylis yra tyrinėtojas, mokslininkas, žmogus, kuris ES vertina kaip tyrimų lauką, kaip tyrimų objektą, ir šiuo požiūriu, manau, nepavyks niekam numalšinti jo aistros. Šiuo požiūriu vertinčiau situaciją tik gerai, nes, jeigu ir nepavyks politiko karjera... nors kažkaip nemanyčiau, nes komunikacijos požiūriu profesorius tikrai yra puikus žmogus ir oratorius, bet ir būta mokslinio tyrimo prasme. Net truputį geranoriškai pavydžiu – tyrinėti tiek laiko ES ir paskui prisiliesti prie to yra didelė sėkmė. Šiuo požiūriu pritariu profesoriaus pasirinkimui eiti į tą vietą, kuri galbūt daugeliui atrodo ne pačią geriausią aurą turinti. Bet, manau, aurą sukuria pats žmogus, todėl profesorius L.Mažylis savo gerą, teigiamą aurą ten galės projektuoti į aplinką ir tikrai įneš daug pozityvo.
– Dėkui B.Ivanovui. Pone L.Mažyli, nesate politikos naujokas. Iš tikrųjų negalima brėžti tiesios linijos tarp sportininkų ar pramogų pasaulio atstovų, kurie patenka į rinkimų sąrašus tik prieš rinkimus. Esate buvęs Kauno tarybos narys, kandidatavęs į parlamentą, į Europos Parlamentą taip pat. Kodėl vis dėlto nutarėte pasirinkti politiko veiklą ne Lietuvoje, o ES institucijoje? Galėjote kandidatuoti į Kauno merus.
L.Mažylis: Antrą kartą į tą pačią upę turbūt nebrisi, juolab ne į visiškai tą pačią, nes Kauno miesto taryba, kuriai atstovavau pirmaisiais metais po Sąjūdžio 5 metus, buvo truputį kita ir galbūt vedina daugiau idealizmo. Buvome šimto žmonių grupė. Dabar vis tiek, kaip besuktum, meras tapatinamas su ūkine veikla. Atvirai šnekant, visiškai nejaučiu savyje gebėjimų ūkiškai tvarkyti iššūkių kupiną miestą, tokį kaip Kaunas.
Ką jau čia slėpti – po suradimo 2017 m. kovo 29 d. gana greitai teko pajusti, kad daug važinėsiu, susitikinėsiu su žmonėmis, būsiu matomas, ir vieną gražią dieną gali ateiti momentas, kai nemažas Tėvynės sąjungos skyrių skaičius paims ir iškels kandidatu. Beliko apsispręsti, sutikti ar ne. O dabar tokios šviesios dienos – ir popiežiaus vizitas, ir Ingridos Šimonytės sutikimas balotiruotis – labai į temą. Pasakiau: „Taip, mėginsiu.“
– Kurį konservatorių kandidatą palaikote partijos vidiniuose rinkimuose?
L.Mažylis: Jau, atrodo, pasakiau.
– Pasakėte, kad džiaugiatės, bet nežinau, ar nesidžiaugiate dėl kito kandidato.
L.Mažylis: Džiaugiuosi, kad yra demokratija, džiaugiuosi, kad partijos pirminiuose rinkimuose bus 2 kandidatai. Išduoda turbūt ir veidas mano simpatijas.
– Kitaip tariant, palaikote I.Šimonytę?
L. Mažylis: Kitaip tariant, kaip galiu jos nepalaikyti, jeigu ji mano knygą pristatė. Sako: „Aš ne literatūros kritikė“, o pristatė puikiai, kaip literatūros kritikė. Turi daug gebėjimų.
– Europos parlamentarai yra pasisakę už tai, kad Vengrijai būtų pradėtos taikyti politinės sankcijos, nes ji nesilaiko ES vertybių, neleidžia laisvai veikti žiniasklaidai, nevyriausybinėms organizacijoms, teisėjams. Ar pritariate tokiam balsavimui?
L.Mažylis: Sankcijų keliu turbūt toli nenueisi, bet pasiųsti signalą, duoti suprasti... Teisti valstybes – ką mes dabar čia galime? Kitas valstybes, kitas politines kultūras iš šalies vertinti? Bet jeigu jau yra bendrabūvis ir yra 28 ES narės, tai reiškia, kad į tokius signalus turi įsiklausyti. Uždarumas, apie kurį girdžiu būtent iš to regiono valstybių ir kuris, mano galva, smelkiasi ir į Lietuvą, ir, kaip popiežius yra pasakęs: „Palaukit, dabar mes jau užsisklęsime ir sakysime: „Va, pasiekiau, kito nematau.“ – tai prieš tai reikia veikti, ir kalbu apie naujumą, situacijos naujumą ir iššūkius. Tai ten turbūt ne politikos dramblių kapinės. Ten ateis žmonės su naujuoju azartu. Aš nebūsiu su tais, kurie sakys, kad išsiskirstom po savo kiemus. Siekčiau bendrumo. Žinoma, demokratija, dėmesys kitai nuomonei ir kitose valstybėse turi egzistuoti – pasisakysiu už tai.
– Ar turite galvoje, kad Jūs būtumėte vieningesnės ES šalininkas?
L.Mažylis: Be abejo.
– Ar iš to, ką kalbate apie Vengrijos pavyzdį, galima daryti išvadą, kad panašiai galvojate ir dėl padėties Lenkijoje? Jai kaltinimai yra labai panašūs.
L.Mažylis: Lenkija yra šiek tiek arčiau. Į ją šiek tiek labiau esu įsigilinęs. Ten sudėtingi dalykai. Taip labai vienareikšmiškai negalėčiau sakyti. Ten yra kalba apie požiūrį iš šalies, Konstitucinio Teismo angažuotumą. Bet Konstitucinio Teismo angažuotumas eina ir iš anos valdžios. Kirviu kirsti dėl Lenkijos neskubėčiau.
– Kaip vertinate Europos Parlamento autorių teisių direktyvą dėl to, kad už autorių teisių apsaugą atsakingas ne informacijos kūrėjas, o platforma, kurioje jis tą informaciją, galbūt nesilaikydamas autorių teisių apsaugos, padeda? Pavyzdžiui, „Facebooke“ arba youtube.com – ir tada tos platformos yra atsakingos.
L.Mažylis: Vertinu kaip sudėtingą problemą, į kurią reikia gilintis. Negaliu dabar tvirtai taip atsakyti. Nauji iššūkiai. Kaip tik tai ir yra nauji iššūkiai, į kuriuos reikia reaguoti.
– B.Ivanovas pokalbio pradžioje minėjo, kad šiek tiek pavydi jums, jeigu jums pavyktų prisiliesti prie tos institucijos, kurią tyrinėjote.
L.Mažylis: Ačiū Bernarui, tik niekaip nesutinku su Bernaru, kad aš važiuoju tyrinėti. Kaip tik važiuoju veikti.
– Kokias matote savo veiklos sritis Europos Parlamente, jeigu būtumėte išrinktas?
L.Mažylis: Konkrečiai į kurį komitetą, galbūt norite paklausti? Atsakyčiau turbūt bendriau. Turiu azarto, turiu entuziazmo kalbėti daugiau apie tas sritis, kurios nėra vidaus rinkos, nėra reglamentuotos, kas ir bus kasdienis parlamentaro darbas. Galvoju apie turbūt daugiau apleistas sritis, kurios nėra reglamentuotos direktyvomis, nei kokiais kitais teisės aktais. Solidarumas ir saugumas, įskaitant energetinį saugumą. Čia turbūt visą laiką buvo ir Lietuvos prioritetai, tai stengsiuosi į tas erdves ir brautis – kur Lietuvos interesas turi būti ginamas ne tik ekonominių interesų prasme, bet ir platesne saugumo prasme.
– Kas ves Jūsų laidą „Šiandien prieš 100 metų“? Pradėjęs politinę kampaniją, turbūt žinote, nebegalėsite būti eterio veidas.
L.Mažylis: Gaila. Bet šito negalime dabar sakyti balsuotojams, nes jie paskui pradės kalbėti: „Profesoriau, nebalsuosime už jus, jūs laidą veskite.“ Tai nekalbėkime. Laida tikrai perspektyvi, ji yra apie Lietuvos valstybės tarybą, ir būtų galima ją tęsti iki 1920 m., kol Steigiamasis Seimas buvo surinktas. Manau, išeičių atsiras. Taip pat galite paklausti, o kas mokslinius tyrimus vykdys. Su Bernaru jau nesutikau, kad būdamas Europos Parlamente jį tyrinėsiu. Iš tikrųjų gaila, nuoširdžiai gaila, nes šimtmečio tema yra atsivėrusi, bet dabar jau siūloma man apsispręsti – pasakiau „taip“. Tie dalykai turėtų būti atidėti kažkiek laiko.
– Dėkui už Jūsų laiką, už tai, kad atvykote pas mus.
