Šiomis dienomis važiuojant į Mingės uostelį, žinomą visoje Lietuvoje, į kaimą, vadinamą Lietuvos Venecija, nustebino tai, kad į jį vis dar veda žvyrkelis, atgrasantis turistus.
Be žvyrkelio, dar viena problema – aplinkosaugininkai nenori leisti pjauti nendrių. Mingės uostelio operatorė UAB „Mingės egzotika“ nendres parduoda užsienyje. „Taip, mes už šiukšles gautume pinigų, bet kažkodėl nenorima leisti mums to daryti“, – sako šios bendrovės direktorius Stasys Petrošius.
Minijos kaime – 5 šeimos
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Mingės kaimas paminėtas 1540 m. Jį į dvi dalis dalija Minijos upė. Jis yra dešiniajame Atmatos upės kampe, Minijos žemupyje, ten, kur ji įteka į Atmatą. Jis vadinamas vienu iš Nemuno deltos perlų. Anksčiau buvo sakoma, kad tai žvejų rojus, o dabar kalbama, kad žuvų čia nebėra, nors žvejų plaukdami Minijos upe mes sutikome.
S.Petrošius pasakojo, kad prieš Pirmąjį pasaulinį karą, skaičiuojant ir aplinkinius kaimus, čia gyveno apie 600 gyventojų, vien Mingėje jų buvo 400. Paskui kaimas pradėjo nykti. Ponas Stasys juokauja, kad dabar žmonių jame nuolatos gyvena mažiau nei yra trobų – 5 šeimos, 16 žmonių, priskaičiuojant ir vaikus.
Kaimo ilgis – apie kilometras. Be uostelio ir namų prie kranto, jame dar yra mokykla ir kapinės. Bažnyčios nėra.
„Mingės egzotikos“ vadovas pasakojo, kad paskutiniais sovietmečio metais kaime vilą turėjo labai įtakingas KGB (Valstybės saugumo komitetas) agentas. Tai jis sugalvojo Mingę padaryti kurortiniu miesteliu.
Visi nauji namai buvo pastatyti sovietmečiu, tai buvo įmonių, pvz., „Vilniaus grąžtų“, „Tauragės keramikos“, Vilniaus chemijos instituto, Klaipėdos „Progreso“ ir kt. vilos darbuotojams. „Jeigu dar dvejus trejus metus būtų buvusi tarybų valdžia, mes būtume turėję ir šaligatvius, ir apšvietimą, ir asfaltą abiejose pusėse, nes planuota padaryti pavyzdinį kurortinį miestelį“, – prisiminimais dalijosi ponas Stasys.
Kadangi vystomas turizmas, dabar kaime yra privačių viešbutukų, kuriuose apgyvendinama po 10-15 žmonių. „Mingės egzotikos“ viešbutis šiuolaikiškai įrengtuose kambariukuose gali priimti 50 žmonių. Vienas viešbučio pastatukas pastatytas 2000-aisiais, kitas – 2012-aisiais. Ponas Stasys juokauja, kad mažų viešbutukų kaime beveik daugiau nei gyventojų. „Mingės egzotikos“ kavinė pastatyta 2003-2004 metais.
Mingėje išsipildė svajonė
„Esu gimęs Trijų karalių dieną, esame trys broliai, turiu tris sūnus, dar tik trūksta trečio anūko“, – juokauja ponas Stasys.
S.Petrošius kilęs nuo Pagėgių ir nuo pat vaikystės svajojo imtis veiklos, susijusios su vandeniu.
1981-1985 metais gyveno Klaipėdoje ir dirbo autobuso vairuotoju. Į Mingės kaimą važiuodavo į svečius. Jis jam taip patiko, kad 1985-aisiais nusipirkęs pusę namuko persikraustė į jį gyventi.
Čia jo svajonė išsipildė – turi laivą „Svajonė“ ir laivų, jais plukdo žmones. Čia gimė ir visi trys jo sūnūs. Iš jų visų keturių, galinčių plukdyti laiveliais keleivius, tik Marius yra baigęs Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Du vyresnieji vaikai dirba Klaipėdoje ir plukdo žmones istoriniu laivu „Forelle“, o mažasis Algirdas liko Mingėje. Tėvas pasidžiaugė, kad vyresnėliai Marius ir Donatas nupirko katerį-jachtą „Victoria“, kuri dabar yra didžiausia Lietuvoje iš tokio tipo laivų. Su ja taip pat plukdomi turistai.
Telpa apie 40 laivukų
Mingės uostelį valdo turizmo paslaugas teikianti „Mingės egzotika“. Tai taip pat Petrošių šeimos verslas. Uostelį iš Šilutės rajono savivaldybės bendrovė išsinuomojo prieš dešimt metų.
„Buvo tokių specialistų, kurie sakė, kad laivai ir jachtos su savo stiebais gadins kraštovaizdį. Nepaisant to, jachtklubas, statomas už europines lėšas, buvo projektuojamas. Projektą rengusio Andriaus Varno, uostelio iniciatoriaus, paprašiau, kad įtrauktų ir mūsų kampuką. Anksčiau čia nieko nebuvo, tik vienas kitas kateriukas stovėdavo. Kaimynai sakė, iš kur čia imsis turistų, gyvenime nieko nebus. Lygiai taip pat buvo iš pradžių ir su Drevernos uosteliu, kol jo neperėmė geras koncesininkas“, – pasakojo ponas Stasys.
Uostelyje laiveliai stovi prie krantinės, pontonų nėra, nes jie gerokai susiaurintų Minijos upę, apsunkintų praplaukimą. Pasak pono Stasio, iš pradžių jis iš tikrųjų buvo apytuštis, o dabar du ar tris tokius uostus galėtų užpildyti, tiek yra norinčiųjų. Jame saugiai gali stovėti apie 40 vidutinių laivukų.
Jau penkeri metai, kai norinčiųjų laikyti Mingėje laivelius daugiau, nei ši gali priimti.
S.Petrošius sako, kad plėsti uostelį jau nebebūtų kur, nes paveldosaugininkai viską yra apriboję, visur aplinkui yra draustiniai. Dabar belieka tik gerinti kokybę.
-
Neišvažiuojamas kelias – spąstai Minijos kaimo gyventojams
-
Unikaliausia Lietuvos „gatvė“ – Mingės kaimą skalaujanti Minijos upė
-
15min skaitytojai rekomenduoja: 20 žaviausių Lietuvos kaimų ir miestelių
-
Mingės uoste buvo dingęs 80 tūkst. eurų kainuojantis laivas
-
Laura su vyru Dariumi nusipirko laivą, kad pradėtų verslą: nesigailėjome nė dienos
-
Romantiškas pabėgimas iš Palangos – dairykitės Šilutės link
-
Per 20 metų – nuo pelkės iki modernaus jachtų uosto
„Svajonė“ – didžiausias turistinis laivas
Vienas pirmųjų katerių-jachtų, atsiradusių Mingės uostelyje, buvo Klaipėdos „Neptūno“ žaidėjo laivas su dviem varikliais. Tai buvo stebuklas. Dabar laivus Mingės uostelyje, kurie aptarnauja turistus, laiko ir vietiniai gyventojai, ir šilutiškiai, kintiškiai, o privačių laivelių yra iš visos Lietuvos. Žiemą plastikiniai laiveliai iškeliami ant kranto, didesni metaliniai lieka. Galima sakyti, žiemų jau nebėra, tad ledai jų nesugadina. Pasak S. etrošiaus, čia yra daug klaipėdiečių privačių laivų ir keli verslininkų. Tai rusiški žvejybos, kariniai, narų laivai perdaryti į pramoginius, pvz., Neptūnas“, „Sielis“, „Svencelė“.
Du „Mingės egzotikos“ laivai „Svajonė“, „Forelle-Flicka“, pastatyta 1963-aisiais, ir „Ventragis“ yra pritaikyti turizmui, bet jiems jau 50-70 metų.
Bendrovė turi vieną greitaeigį katerį ir 18, 24 ir 80 vietų laivelius. „Svajonė“ gali plukdyti 160 žmonių. Ponas Stasys tvirtina, kad jis šiuo metu yra didžiausias turistinis laivas Lietuvoje. Pirktas užsienyje, į Mingę parplukdytas 2020 metais, per koronaviruso pandemijos laikotarpį. Jis plaukia maršrutu Mingė-Uostadvaris-Nida. Deja, šiemet jis nė karto nebuvo pilnas, daugiausia vienu metu keliavo 136 žmonės. Paprastomis dienomis plaukdavo 20 turistų. Tiek jų turi būti, kad dengtų savikainą. O pernai, užpernai po du laivus šeštadienį siųsdavo, nes nesutalpindavo visų norinčiųjų.
Pasak S. etrošiaus, šiemet sezonas Mingės kaimui ir uosteliui buvo ketvirtadaliu blogesnis nei pernai. 2021-2022-ieji buvo labai geri metai. Kai lietuviai negalėjo išskristi poilsiauti į užsienį, važiavo ilsėtis savo šalyje. O pastaruoju metu vėl visi skrenda svetur.
Turistai laiveliais daugiausia plukdomi Nemuno delta ir į Neringą. Jeigu laivas užsakomas visai dienai, kelionė trunka 8, apžvalginė ekskursija – apie 2 valandas. Kainos įvairios, tai priklauso ir nuo žmonių skaičiaus laive – nuo 80 iki 300 eurų už valandą. Paprastai samdomi 5-6 kapitonai. Kapitonauja ir pats ponas Stasys.
Jis daugiau laivų neketina pirkti, priešingai – nori sumažinti jų skaičių, mažesniuosius parduoti, bet niekas neperka.
Didžiausias privalumas – gamta
„Didžiausias mūsų privalumas – gamta“, – sako ponas Stasys. Plaukiant Minijos upe Kuršių marių link vaizdai tikrai labai gražūs, tiesiog miškas įbridęs į vandenį, upė apaugusi krūmais ir nendrėmis. Minijos upėje gylis yra 6-7, o vietomis ir 12 metrų.
Pavasarį viskas užliejama, viskas paskęsta. Kai žiemos buvo normalios, beveik kas antrą pavasarį ant kelio į Mingės kaimą būdavo po 1,2 metro vandens. Dabar, sako ponas Stasys, jau seniai nebebūna potvynių, nes nėra žiemų, ledonešio, upė neužsikemša.
„Ties garsiąja Kniaupo įlanka prasidėdavo marios. Kai laivai nebegalėjo išplaukti, žemsiurbė gilino vagą, šonuose supylė dirbtinas salas, o Minijos upė buvo pratęsta dviem kilometrais. Per 40 metų bent porą kilometrų ir Nemunas prasitęsė, jis jau artėja prie Ventės rago“, – pasakojo ponas Steponas.
Žuvų, palyginti su sovietmečiu, kai neįsivaizduota, kad galima jas išgaudyti, dabar jau Minijoje beveik nebėra. Jų liko, pasak pono Stasio, koks ketvirtadalis. Anksčiau ir žvejų būdavo tūkstančiai, o dabar bėra vienetai.
Vokietės parsistūmė dviračius
Prieš dešimt metų buvo parengtas projektas išasfaltuoti kelią į Mingę dešinėje pusėje, o kitais metai žadėta tai padaryti ir kairėje. Bet nieko nevyko iki šiol. Šiemet jau kažkas daroma dešinėje pusėje, matyti, kad vyksta kelio remonto darbai, bet, pasak S.Petrošiaus, ir vėl kažkas ten stringa, o kada bus asfaltuojama ir kairė pusė, nežinia.
Suprantama, tas žvyrkelis atbaido į kaimą vykstančius turistus.
„Kambarį mūsų viešbutyje kelioms dienoms užsisakė dvi vokietės. Važiuojame, žiūrime – jos ne mina dviračius, o juos parsistumia“, – sakė ponas Stasys ir pridūrė, kad po to jos atsiprašė ir kitą dieną išvažiavo, nes nebenorėjo vėl stumti dviračių.
Tokiu keliu nenori važiuoti ir autobusų vairuotojai. Iš Pagėgių atvažiavęs taksistas negalėjo patikėti, kad į tokį garsų kaimą veda žvyrkelis. O kairėje pusėje tiek išmušė žvyrkelį sunkvežimiai veždami gruntą į vieną sodybą, kad lengvosiomis mašinomis vos galima pravažiuoti. Viena mergina dardėdama į viešbutį sudaužė buferį. Pabuvo valandą ir išvažiavo susiraišiojusi jį virvelėmis atgal.
Turistinis sezonas paprastai baigiasi po Žolinės. Turistų Mingėje šiuo metu jau nebėra, gal tik išskyrus šeštadienius, sekmadienius. Nuo spalio vidurio jau visai nieko nebebus, nebedirbs kavinė.
Būna turistų ir iš Lenkijos, iš Vokietijos, iš Prancūzijos, bet labai mažai. Anksčiau vokiečių grupių būdavo vos ne kiekvieną dieną. Dabar jie įsivaizduoja, kad karas vyksta netoli.
Gamtosaugininkai abejoja dėl nendrių
„Mingės egzotika“ vasarą turi 25 darbuotojus, o žiemą jų lieka 3-4. Kai baigiasi turizmo sezonas, bendrovė imasi kitų darbų – pvz., pjauna nendres. Tai daryti galima tik nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 18 d., kol jose nėra paukštukų. Jos pjaunamos pamaryje nuo Ventės iki Svecelės ir dar vienoje saloje, o parduodamos Danijoje, Olandijoje, Vokietijoje stogams dengti. Tada vėl samdomi darbuotojai, nes vien tik specialiems kombainams nendrėms pjauti reikia 5 žmonių.
„Visame pasaulyje valstybės moka pinigus, kad nendrės būtų išpjautos, nes jos surenka visus chemikalus, nitratus – viską. Mes nekokybiškų nendrių nepjauname, tik plonas, kurios tinka stogams, t. y. trigubai mažiau, nei galėtume. „Grigeo Klaipėda“ parengė projektą ir mus finansuotų, kad sunaikintume visas nendres. Tas stogams netinkamas nendres „Grigeo Klaipėda“ ketina vežti įmonėms, kurios jas panaudotų kaip biokurą. Bet, ko gero, dėl to, kad bendrovė prisidirbo su tomis nevalytomis nuotekomis į Kuršių marias, gamtosaugininkai kažką įžvelgia ir nenori leisti to daryti.
Vengrijoje, Čekijoje, Švedijoje valstybė mokėtų pinigus, kad tik salose nendrės būtų išpjautos. Jos supūva ir yra nešamos į marias, į jūrą, teršia jas“, – pasakojo S.Petrošius.
