Melnės istorija
Velykų išvakarėse Lietuvos jūrų muziejuje pasipylė skambučiai apie Melnragės paplūdimyje pastebėtą vienišą nusilpusį ruoniuką. Į pakrantę nuvykęs Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas parsivežę išsekusį gyvulėlį į muziejų.
„2-3 savaičių ruoniukė buvo tiek nusilpusi, kad nei priešinosi, nei gąsdino šnypštimu, - pasakojo Arūnas. – Kraujo tyrimai rodė, kad gyvūnėlis tikrai paliegęs. Ji buvo labai seniai valgiusi, skrandukas visiškai susitraukęs“.
Arūnas pirmosiomis dienomis nuogąstavo, kad ruoniukė gali ir neišgyventi, nes svėrė vos 11,7 kg. Anot biologo, normalus tokio amžiaus jauniklio svoris turėtų būti apie 14 kilogramų. Ji buvo pavadinta Melne. Tradiciškai ruoniai, patekę į muziejų iš pakrantės pavadinami pagal jų radimvietę.
Melnei iš karto buvo paskirtas gydymais antibiotikais, vitaminai. Penkias dienas maitinta per zondą trinta silke, tik šeštą dieną Melnė jau pati nurijo šviežią strimelę ir pradėjo maudytis ir plaukioti vonioje.
 |
| Maži ruoniukai |
Ruoniukų randa kasmet
Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje pavasarį pasirodo ruoniukai „našlaičiai“ – per anksti ledo ar srovės atskirti nuo savo mamų. Jei nesugeba patys išgyventi, dažniausiai patenka į Arūno Grušo rankas.
Vieno laukinio ruonio reabilitacija Jūrų muziejui kainuoja apie 4 tūkstančius litų. Šiemet pirmą kartą Aplinkos ministerija skyrė lėšų – 10 tūkstančių litų.
Melnė ir Melnius išgyveno tik muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo ir gyvūnų prižiūrėtojų dėka. Ruoniukai ne tik pasveiko, bet ir grįžta į laisvę.
Paleido dvi dešimtis ruonių
Nuo 1995 metų, siekiant atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių (Halichoerus grypus macrorhynchus) populiaciją, iš muziejaus išleista jau 21 ruonis. 2002 metais Nidoje išleistiems ruoniams buvo prisegti elektroniniai davikliai, jie parodė, kas gyvūnai patraukė tiesiai į Saremo salą.
„Šiemet paleistiems ruoniams prisegti tik raudoni plastmasiniai žymekliai, - sakė Arūnas. -Todėl Jūrų muziejus prašo pastebėjus šiuos ruonius susisiekti su muziejumi, mums labai įdomu, kur jie keliaus. Žvejų noriu paprašyti nežudyti, radus į tinklą įsipainiojusi ruonį, o paleisti jį. Laikas mokytis sugyventi su gamta ir suprasti, kad jūros šeimininkas – ne žmogus, o jos gyvūnai.“
Pasak A.Grušo ruoniai iš Smiltynės vežami į Nidą ir ten paleidžiami todėl, kad Smiltynės priekrantėje yra toks tinklų kordonas, kad gyvūnai nesugebės per jį prasibrauti.
Nykstanti rūšis
Pilkieji ruoniai (dar vadinami ilgasnukiais) Baltijos jūroje atsirado prieš 10000 metų. Dabar tai - nykstanti, reta rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Daugiausiai jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų . Į Lietuvos pakrantes užklysta retai. Gyvena pakrantės zonoje, ant uolėtų salų krantai. Žiemą ir pavasarį mėgsta įsitaisyti gulyklose ant ledo.
 |
| Ruoniai |
Praeitą šimtmetį Baltijos jūroje pilkųjų ruonių sparčiai mažėjo. Ketvirtą dešimtmetį jų buvo apie 20 tūkstančių, šeštą - 5-10 tūkstančių, aštuntą – tik apie 1,2 tūkstančio. Anksčiau jie nyko dėl beveik nereguliuojamos medžioklės ir specialaus naikinimo, nes manyta, jog jie kenkia žuvininkystei. Vėliau pagrindinė nykimo priežastimi tapo jūros užterštumas chloro organiniais junginiais bei sunkiaisiais metalais, kurie kaupiasi žuvyse. Dėl to iki 80% patelių lieka bergždžios arba gimdo negyvus jauniklius.
Šiuo metu vandens kokybė yra pagerėjusi, nes naftos produktų ir kitų teršiančių medžiagų išmetimai yra uždrausti. Nors ruonių sveikata pagerėjo, bet pastaruoju metu dažnai pastebimas ištisų kolonijų užkrėtimas parazitais, kurie pažeidžia gyvūnų inkstus ir tai šiuo metu yra antroji ruonių mirtingumo priežastis. Pirmoji – ruonių žūtis žvejų tinkluose. Balandį - birželį tinkluose dažniausiai žūna ruonių jaunikliai.
Paskutiniu laiku pastebimos pilkųjų ruonių Baltijos jūroje gausėjimo tendencijos: 1995 metais jų buvo apie 5300, 1999 metais – 7600. „Tačiau apie populiacijos augimą kalbėti dar anksti,“ - sako Arūnas Grušas.
