„Skubam lėčiau“
Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė ir vyr. gydytoja Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė sako, kad nepriklausomai nuo eismo sąlygų medikams reikalavimai dėl pagalbos suteikimo nesikeičia: „Operatyvumas, laiko rodikliai – visi reikalavimai yra tie patys. Ar vasarą, ar žiemą. Kokios nuotaikos? Tokios, kad skubam lėčiau.“
Kiekvieną kartą, sulaukus iškvietimo, medikai nežino, kokie bus keliai, kaip pavyks pasiekti ligonį, o kiekvienas išvažiavimas yra skirtingas.
Pasak N.Gudžiūnaitės-Bybartienės, į visus kvietimus važiuojama kaip įmanoma greičiau: „Tačiau visada sakau, kad turime būti susikaupę ir žiūrėti, kada kvietimas yra labai skubus, jei tai neatidėliotina pagalba – gimdymas, staigios mirties sindromas, didelė trauma – mūsų prioritetas pasiekti tuos žmones kuo greičiau, per kuo trumpesnį laiką. Deja, kelio sąlygos ir oras dabar nėra mūsų sąjungininkai, o priešai.“
Vienas iš tokių kvietimų buvo sekmadienį, kuomet pranešta apie mirštantį žmogų.
„Pranešimo, kad žmogų ištiko staigi mirtis, sulaukėme jau sutemus. Dvi medikų brigados važiavo į Kauno rajone esančius sodus, per snieguotus kelius. Pavyko atgaivinti, nuvežti į gydymo įstaigą. Yra situacijų, kurios reikalauja operatyvaus veikimo, nedelsiant“, – kalbėjo N.Gudžiūnaitė-Bybartienė.
Atvažiavus – jokios pėdos, tik pusnys
Vis tik medikai pastebi, kad būna atvejų, kai greitosios pagalbos medikų kviesti nebūtina ir žmogus turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba pats atvykti į ligoninės Priėmimo skubiosios pagalbos skyrių.
„Bet žmonės kviečiasi mus. Jiems kaip tik yra patogiau išsikviesti greitąją, nei atsikasti takus ir nuvažiuoti pas šeimos gydytoją“, – sakė pašnekovė.
Tačiau situacijų irgi būna įvairių – pagalbos reikia vienišam žmogui, kurio vienkiemis tiesiog užpustytas: „Atvažiavus nerandam nė pėdos, tik didžiules pusnis ir kažkur toliau matyti namelyje spingsinti šviesa. Turime susirasti, kaip prieiti. Reikia bristi per pusnis.“
Prašo žmonių sąmoningumo
Dabar, kai gausiai sninga, o rajonuose keliai yra sunkiai pravažiuojami, medikai prašo žmonių sąmoningumo – jei nereikia skubios pagalbos, jos nekviesti.
Kaip sakė N.Gudžiūnaitė-Bybartienė, kartais medikai atvažiuoja tam, kad žmogų nuramintų, kai tuo tarpu jam užtektų tik pokalbio telefonu su savo šeimos gydytoju bei patarimo, kokį vaistą išgerti.
„Dispečerinei kartais sunku diferencijuoti kvietimus, yra žmonės, kurie kartais tiesiog reikalauja greitosios. Tai yra mūsų visuomenės tradicijos, supratimas ir mes privalome važiuoti“, – sakė pašnekovė.
Vežiojasi sniego kastuvus
„Sekmadienį mūsų greitosios pagalbos automobilis užklimpo ir jam išvažiuoti padėjo Raudondvario gyventojai. Žmonės noriai padeda. Galiu pasidžiaugti, kad Kauno rajone yra nemažai ūkininkų, kurie pravalo kelius ir pasiruošę padėti“, – kalbėjo N.Gudžiūnaitė-Bybartienė.
Pašnekovės teigimu, visos medikų brigados automobiliuose vežiojasi ir sniego kastuvus.
„Kiekvienoje iš šešių Kauno rajone esančių mūsų pastočių yra kastuvai. Patys darbuotojai, kada yra sniego, kasa ir prasivalo kelius, kad galėtų privažiuoti ir išvažiuoti.
Dabar priimtas bendras sprendimas, kad jie sniego kastuvus vežasi su savimi. Mūsų darbas yra specifinis tuo, kad mes esame rajone, mums priklauso vykti į visus vienkiemius, sodybas.
Labai vertiname, kokius automobilius turime, kad jie varomi keturiais ratais, be to, dirba patyrę paramedikai vairuotojai. Jei kelias visai nepravažiuojamas, reikia ieškoti ūkininko su traktoriumi“, – sakė pašnekovė.
Akcentuojamas medikų saugumas
Medikai nuolat stebi oro prognozes, kurios bent jau artimiausiu metu – neguodžiančios: „Nuolat visi esame ant ryšio, bendraujame. Visą laiką yra akcentuojamas medikų saugumas. Jei nesaugu, jei mato, kad neprivažiuos – reikia laukti pastiprinimo, jei reikia – ugniagesių-gelbėtojų.
Taip pat kalbamasi su žmonėmis, kurie mus kvietė ir gal jie patys gali privažiuoti.
Tačiau jei žmogus sunkiai serga ar guli lovoje, suprantama, kad jis pats neateis, neatvažiuos. Tada tenka ieškoti būdų, kaip pacientą pasiekti.
Be to, svarbu įvertinti, ar medikui bristi per pusnis yra saugu, koks tai paros laikas, kiek sniego, ar toje vietoje nėra upelio, į kurį galima įsmukti. Kiekvieną situaciją tenka vertinti labai atsargiai ir individualiai.“
Teko traukti į griovį įriedėjusį medikų automobilį
Kretingos rajono medikai pirmadienio rytą patys pajuto, kokie slidūs rajono keliai. Ryte jie buvo iškviesti į Darbėnų seniūniją. Pranešta apie gaisrą, o pagal taisykles drauge su ugniagesiais turėjo atvykti ir medikai.
Tačiau tiems patiems ugniagesiams teko traukti į griovį įriedėjusį ir ant šono virtusį medikų automobilį.
Kaip teigė Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys, šiomis dienomis iš tiesų tenka dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Todėl prašoma pacientų atidžiau įvertinti savo būklę.
„Tenka nemažai važinėti rajoniniais keliais, kurių dalis sunkiai pravažiuojama. Sudėtinga situacija ir Kretingos mieste. Tikimės pagalbos iš viršaus“, – neslėpė pašnekovas.
Tuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas Petras Serapinas teigė, kad kol kas situacija dar buvo kontroliuojama. Tačiau neramina pirmadienio rytą siautėti ėmusi pūga.
„Mūsų mašinos yra padidinto pravažumo. Kol kas susitvarkome“, – kalbėjo P.Serapinas.
Medikai jaučia įtampą
Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Joana Kleivienė sako, kad savaitgalis Kėdainių rajono praėjo sėkmingai – greitosios pagalbos medikai nuvyko visur, kur buvo kviesti.
„Norėčiau nedrąsiai pasidžiaugti – savaitgalį mes išgyvenome ramiai. Sunku pasakyti, kaip bus toliau, nes pusto ir sninga visą dieną. Su baime laukiame ateinančios nakties.
Nors mūsų automobiliai yra didesnio pravažumo, keturiais varomais ratais, tačiau jie nėra ypatingai geros techninės būklės. Tikiuosi, kad viskas bus gerai“, – sakė J.Kleivienė.
Kėdainių PSPC vadovė minėjo, kad dėl ekstremalių darbo sąlygų įtampą jaučia ir medikai: „Kai tu nežinai, kur tu būsi iškviestas ir kaip tau seksis ten nuvažiuoti. Tokių baimių, manau, šiuo metu turi visi Lietuvoje dirbantys greitosios medicinos pagalbos darbuotojai.
Labai pritarčiau savo kolegoms dėl gyventojų sąmoningumo – nemaža dalis iškvietimų būna nereikalingų, reiktų kreiptis į poliklinikas, pas šeimos gydytojus. Antra vertus, stebime, kad didelė apgultis ir pas juos – daug karščiuojančių, tad čia taip pat yra iššūkių.“
Iki ligonio namų neprivažiavo
Bendrojo pagalbos centro atstovė Vilma Juozevičiūtė 15min sakė, kad kol kas fiksuojami pavieniai atvejai, kuomet tarnyboms reikia ugniagesių pagalbos.
„Buvo atvejis, kai sekmadienio vakarą Vilniaus rajone medikai negalėjo privažiuoti iki sodybos, kur buvo iškviesti“, – sakė V.Juozevičiūtė.
Per sniegus apie 300 metrų nubridus iki vietos paaiškėjo, kad žmogų reikia vežti į ligoninę. Teko kviestis ugniagesius ir jie iki greitosios medicinos pagalbos automobilio ligonį nunešė.
Bendruoju pagalbos telefonu buvo pranešta ir apie nuo kelio nuslydusį greitosios pagalbos automobilį, tačiau vėliau pagalbos prašymas atšauktas – gali būti, kad padėjo kitų automobilių vairuotojai.
Taip pat naktį iš sekmadienio į pirmadienį ugniagesių pagalbos prireikė policijai – pareigūnų automobilis Rokiškio rajone dėl slidaus kelio negalėjo išvažiuoti.
