Šią savaitę Seime balsuojant dėl komisijos išvadų, kuriomis parlamentaras Mindaugas Bastys, palaikęs artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovais, pripažintas veikęs prieš Lietuvos valstybės interesus, su pasisakymu apie konservatorių praeitį išstojo Liberalų frakcijos narys Vitalijus Gailius.
„Ar sisteminis atskirų politikų, ir šiandien esančių Seime, įsteigtų juridinių asmenų ženklus finansavimas iš schemoje įvardintų asmenų vadovaujamų ar su jais susijusių juridinių asmenų nėra grėsmė nacionaliniam saugumui? Aš manau, kad tai yra didelė grėsmė nacionaliniam saugumui, kai čia, parlamente, esančio asmens įsteigtai viešajai įstaigai su šiais asmenimis siejami juridiniai asmenys perveda šimtus tūkstančių litų“, – kalbėjo V.Gailius.
Nors V.Gailius konkrečių pavardžių ir pavadinimų nepaminėjo, tačiau galvoje jis turėjo 2006 metais nuskambėjusį skandalą, kurio metu paaiškėję dalykai privertė teisintis konservatorius.
Tais metais parlamentas vykdė parlamentinį tyrimą, kuriuo aiškinosi Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą. Tyrimas palietė ir Rusijos įmonės „Gazprom“ tarpininkės „Dujotekanos“ ryšius su politikais ir valstybės pareigūnais.
Derėtų paminėti, kad vienas „Dujotekanos“ akcininkų – Piotras Vojeika buvo minimas ir M.Basčio skandale. VSD informacijoje apie jį teigiama, kad jis bendrauja su buvusiais Lietuvos ir Sovietų Sąjungos KGB darbuotojais, gyvenančiais Lietuvoje ir Rusijoje, pats yra buvęs KGB pareigūnas.
R.Stonys: gėrėme vyną, jie prašė pinigų
Ta pati „Dujotekana“ prieš daugiau nei dešimt metų dosniai rėmė konservatorius. Apie tai liudijo tuometis „Dujotekanos“ prezidentas Rimandas Stonys.
2006 m. bendrovės prezidentas R.Stonys viešai pareiškė rėmęs konservatorius ir tiesiogiai, ir per viešąsias įstaigas.
„Pas mane buvo atėjęs A.Kubilius su A.Vidžiūnu. Pietavome, gėrėme vyną. Jie prašė pinigų. Tas mūsų pokalbis apie Tėvynės sąjungos finansavimą buvo ne pirmas. „Dujotekana“ šią partiją finansuoja, ko gero, jau daugiau nei dešimtmetį“, – dienraštis „Lietuvos žinios“ tuomet citavo R.Stonį.
Jis teigė, kad patys konservatoriai prašė dalį paramos pervesti per viešąsias įstaigas.
R.Stonys tuo metu aiškino nesidomėjęs, kodėl konservatoriai prašė pinigų šioms įstaigoms, nes panašiai elgiasi ir kitos partijos.
Pati „Dujotekana“ 2006-aisiais paskelbė, kad ji su įtakingais konservatoriais susijusioms viešosioms įstaigoms pervedė 140 tūkst. litų: Demokratinės politikos institutui (DPI), „Idėjų bankui“ ir „Eta medium“ buvo pervesta po 40 tūkst. litų, „Dipoliui“ – 20 tūkst. litų.
Žiniasklaida tuo metu rašė, jog pateikdamas šiuos duomenis R.Stonys atkeršijo konservatoriams už inicijuotą VSD veiklos tyrimą, kuris galiausiai palietė ir jį, ir bendrovę.
Viešumoje pasirodžius informacijai apie paramą tuometis TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius viešai pripažino, kad paramą gavo ne tik partija.
Esą konservatoriai, rūpindamiesi pilietinių bei politinių idėjų sklaida, prašė paramos ir tokioms organizacijoms kaip „Konservatyvios ateities“ fondas ar „Demokratinės politikos institutas“.
Ketvirtadienį paklaustas, kam buvo naudojama „Dujotekanos“ parama viešosioms įstaigoms, A.Kubilius 15min teigė, kad tai konservatoriai nurodė dar 2006-aisiais: „Ir daug knygų leisdavome, ir konferencijų, ir seminarų organizavome.“
Buvęs konservatorių pirmininkas pabrėžė, kad po VSD pareigūno Vytauto Pociūno žūties prasidėjęs saugumo veiklos tyrimas palietė ir „Dujotekaną“, ir jos įtaką, o „Dujotekaną“ labai pykdė principinga konservatorių laikysena.
„Jei objektyviai tiriate situaciją, galite pamatyti tuos aspektus, kad nepaisant to, kad mes tuo metu gaudavome tą paramą, ji būdavo legali, oficiali ir oficialiai deklaruojama, mes netapome kokiais nors „Dujotekanos“ paramos įkaitais“, – sakė A.Kubilius.
Jis pabrėžė, kad tais laikais, iki skandalo, „Dujotekanos“ parama atrodė priimtina: „Ir Laisvosios rinkos institutas „Dujotekaną“ skelbdavo kaip vieną iš didžiausių rėmėjų tuo metu, kai tam institutui vadovavo Remigijus Šimašius (dabartinis liberalų lyderis, – red. past.). Parama tuo metu atrodė visai kitaip.“
Paklaustas apie V.Gailiaus poelgį, A.Kubilius teigė nesupratęs, kad liberalas pasisakyme omenyje turėjo konservatorius, tačiau, anot A.Kubiliaus, dėl dabartinių problemų liberalai esą ne visada elgiasi racionaliai ir adekvačiai.
Tai, kas buvo legalu, dabar nusikalstama
Kiek mažiau nei prieš metus prasidėjusi politinės korupcijos byla, kurioje minimi Liberalų sąjūdžio atstovai ir koncernas „MG Baltic“, parodė, kad politikų noras gauti paramą iš verslo, nepaisant tai draudžiančio įstatymo, niekur nedingo.
Juridiniai asmenys partijų negali remti nuo 2012 metų, fiziniai asmenys gali remti su tam tikrais apribojimais, todėl parama per partijų atstovų įkurtas viešąsias įstaigas yra vienas paprasčiausių būtų apeiti įstatymą.
G.Steponavičius, kurio imunitetą ketvirtadienį panaikino Seimas, manoma, asmeniškai koncerno „MG Baltic“ atstovo Raimondo Kurlianskio prašė paramos per organizacijas.
Prokurorams įtarimų sukėlė „MG Baltic“ grupės 15 tūkst. eurų parama G.Steponavičiaus vardo paramos fondui ir „Laisvės studijų centrui“.
Minimų įstaigų gauti pinigai, prokurorų teigimu, panaudoti įsiskolinimams už Liberalų sąjūdžio veiklos viešinimą ir politiko G.Steponavičiaus žinomumo didinimą skirtam projektui „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“ padengti bei 2016 metais kandidatavusio G.Steponavičiaus veiklos viešinimui skirtiems renginiams finansuoti.
Kalbėdamas iš Seimo tribūnos G.Steponavičius ketvirtadienį teigė patvirtinantis visą prokurorų pateiktą faktinę informaciją, tačiau, anot jo, daromos klaidingos išvados.
„Apie teisėtą paramą Laisvės studijų centrui ir apie teisėtą paramą Gintaro Steponavičiaus paramos fondui kalbėjau su ponu Raimondu Kurlianskiu ir argumentavau vykdomų pilietinių projektų prasmę, argumentavau, kodėl daugelis tęstinių idėjų verta palaikymo, ir buvau išgirstas, ta parama buvo skirta“, – BNS citavo liberalą.
