Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) vadovas Juozas Mockevičius pirmadienį BNS sakė, kad pirma bus kasinėjama Izraelio geofizikų nurodyta 4 m pločio ir 4 m ilgio teritorija. „Atlikus kasinėjimus pirmame objekte, laukia dar trejetas tokių vietų, kurias tikriausiai tyrinės archeologai, jei tvirtinsis geofizikų pateikta interpretacija apie tai, kur buvo žydų kapinės“, - pirmadienį sakė LGT vadovas.
Kasinėjimus atliks Lietuvos archeologai, prižiūrimi Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto deleguotų rabinų bei Izraelio geofizikų, prieš mėnesį baigusių žvalgyti teritoriją savo prietaisais, vadovo Arieh Kleino. „Karaliaus Mindaugo apartamentų teritorija nėra tyrinėjama, ji yra už tyrimų zonos, bet ir geodeziniai tyrimai, ir kasinėjimai turi patvirtinti arba paneigti, kad vienas apartamentų kampelis galimai yra ar nėra kapinių teritorijoje“, - aiškino J.Mockevičius.
Izraelio kompanija „Geotec“, dalyvaujant LGT, geofizinius tyrimus galimoje žydų kapinių teritorijoje baigė liepos pradžioje. Tyrimus, kurių vertė - daugiau kaip 350 tūkst. litų, finansavo Lietuvos Vyriausybė. Tikimasi, kad rugpjūčio viduryje, atsižvelgusi į geofizinių tyrimų ir archeologinių kasinėjimų rezultatus, „Geotec“ pateiks išvadas apie Šnipiškių žydų kapinių ribas LGT, kuri, Lietuvos Vyriausybės įgaliota, gegužės mėnesį pasirašė sutartį su „Geotec“ dėl šių darbų atlikimo.
Tyrimai turėtų atskleisti, ar prabangūs apartamentai Neries krantinėje pastatyti ant buvusių žydų kapinių. Tuo įsitikinę žydai dar vykstant statybos darbams nepasitenkinimą galimai niekinamomis kapinėmis reiškė tarptautiniu mastu. Vasario pabaigoje JAV Kongreso Užsienio reikalų komitetas dėl šių statybų priėmė rezoliuciją, kurioje kritiškai vertinamas Lietuvos neveiklumas ir nesugebėjimas saugoti istorinės atminties objektų.
Ginčai, kurioje vietoje veikė XIX amžiaus viduryje uždarytos žydų kapinės, tęsiasi nuo 2005 m., kai JAV žydų bendruomenės atstovai pasipiktino, jog buvusių žydų kapinių vietoje gali būti vykdomos statybos. Komercinį ir apartamentų pastatą Neries krantinėje statę verslininkai teigia, kad pastatas išdygo ne buvusių žydų kapinių teritorijoje. Tačiau Lietuvos istorijos instituto pateiktas žemėlapis rodo, kad statybos vyko ir galimai buvusioje žydų kapinių teritorijoje.
Premjeras Gediminas Kirkilas anksčiau yra sakęs, kad Šnipiškių žydų kapinių teritorijon patekę pastatai turėtų būti griaunami, jeigu problemos nepavyktų išspręsti derybomis su pastatų savininkais. Jeigu Vyriausybė pritartų kapinių teritorijos įtraukimui į valstybės saugomų teritorijų sąrašą, šiame žemės sklype negalėtų dygti pastatai.
Prezidentas Valdas Adamkus kovo viduryje pareikalavo, kad Vyriausybė kuo greičiau imtųsi konkrečių darbų ir išspręstų visus klausimus, susijusius su statybomis buvusiose žydų kapinėse. Žydų kapinės, kurių ribas dabar bandoma nustatyti, Vilniaus centre veikė nuo XVI amžiaus. Jos uždarytos XIX amžiuje, o žydų bendruomenė už tai gavo finansinę kompensaciją iš tuometinės Rusijos caro administracijos.
