Renginyje dalyvaus prof. Egidijus Aleksandravičius, prof. Juozas Augutis, dr. Mykolas Drunga, dr. Dalia Kuizinienė ir VDU Bibliotekos direktorė Lina Bloveščiūnienė.
Į Kauną atkeliavusiame V.Kavolio archyve yra nemažai korespondencijos su žymiais asmenimis, Santaros-Šviesos organizacija, įvairūs fondo sudarytojo veiklos dokumentai. V. Kavolio bibliotekos pagrindą sudaro sociologinės pakraipos knygos įvairiomis užsienio bei lietuvių kalbomis, taip pat gausybė Encyclopaedia Britannica tomų.
Apie Vytautą Kavolį
Vytauto Kavolio intelektualinės veiklos palikimas įspaudė gilų pėdsaką mokslo ir kultūros vystymesi. Neabejotinai tai vienas žymiausių XX a. lietuvių intelektualų, gebėjęs suderinti akademinės ir visuomeninės veiklos paraleles. Poreikis konceptualizuoti visuomenės bei kultūros ribas nulėmė V.Kavolio mokslinio intereso akiračius, aprėpiančius sociologijos, antropologijos, kultūrologijos bei filosofijos mokslų idėjas. Nenuostabu, jog šios asmenybės veikla siejo ir tebesieja įvairaus profilio mokslininkus, padeda užčiuopti intelektinės minties gijas, jungiančias skirtingos kultūrinės patirties klodus.
Gimęs ir augęs Kaune, 1936–1940 metų laikotarpiu V.Kavolis mokėsi Kauno katalikiškoje mokykloje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, 1944 metais kartu su tėvais emigravo į Vakarus: gimnaziją baigė Vokietijoje, o nuo 1949 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose – Viskonsino, Čikagos, Harvardo universitetuose - toliau gilino mokslo žinias, studijavo sociologiją bei antropologiją, įgijo dėstytojo patirties. Šios asmenybės intelektinis pajėgumas buvo deramai įvertintas Vakarų visuomenėje.
V.Kavolis žinomas, kaip ilgametis Dikinsono kolegijos sociologijos ir lyginamųjų civilizacijos studijų profesorius. Nuo 1978 metų dirbo „Comparative Civilisations Review“ redaktoriumi bei „Encyclopaedia Britanica“ moksliniu bendradarbiu.
Moralinės atsakomybės pareiga skatino V.Kavolį dalyvauti ir Lietuvos visuomenės bei kultūros gyvenime. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1992 metais V.Kavolis buvo kviestiniu Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesoriumi: skaitė kultūros istorijos ir sociologijos kursą, vedė seminarus. Už knygas „Sąmoningumo trajektorijos: lietuvių kultūros modernėjimo aspektai” (1991 m.) bei „Epochų signatūros” (1991 m.) 1993 metais profesorius buvo apdovanotas Lietuvos meno ir kultūros nacionaline premija.
V.Kavolio reflektuotos egzistencinės ir kultūrinės idėjos buvo organizacijos „Santara-Šviesa“ idėjiškumo pagrindas ir intelektualinės veiklos atrama; neabejotinai šių idėjų akumuliacija inspiravo daugybę autoriaus straipsnių žurnale „Metmenys“, daugiausia gvildenant kultūros ir politikos temų problemas (V.Kavolis žurnalą redagavo 1959–1996 metų laikotarpiu).
