Ko tikisi V.Zelenskis?
Ketvirtadienį V.Zelenskis prezidentūroje susitiko su Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda ir pirmiausia padėkojo Lietuvai ir jos žmonėms už visokeriopą pagalbą Ukrainai.
V.Zelenskis sakė, kad iniciatyvos jo kariaujančiai šaliai remti turi būti ne tik pradėtos, bet ir įgyvendintos.
„Kalbame apie 155 mm artilerijos iniciatyvą ar panašias, visos jos kai prasideda, tai prasideda labai garsiai, svarbu, kad jos būtų įgyvendintos Ukrainai palankiu rezultatu“, – žurnalistams Prezidentūroje ketvirtadienį sakė V.Zelenskis.
Taip jis kalbėjo Europos Sąjungai (ES) nepavykus ištęsėti pažado iki kovo 1 dienos išsiųsti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių.
Tuo metu Čekija vasario pabaigoje pranešė apie naują tarptautinę iniciatyvą nupirkti šimtus tūkstančių artilerijos sviedinių Ukrainai iš trečiųjų šalių.
Prie šios iniciatyvos prisidėjo ir Lietuva, nusprendusi tam skirti 35 mln. eurų.
V.Zelenksis susitikime su Lietuvos prezidentu taip pat akcentavo oro gynybos poreikį.
„Tai didžiausias šios dienos iššūkis, ir jūs žinote, kad šiąnakt, šį ankstyvą rytą buvome užpulti. Vėl (užpultas) Charkivas, vėl Odesa, Zaporižia, Kijyvo sritis, daug mūsų regionų, žmonių. Todėl mums oro gynyba yra (...) prioritetas numeris vienas“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.
G.Nausėda žadėjo visokeriopą paramą
G.Nausėda pabrėžė, kad Lietuva yra ir išliks viena ištikimiausių Ukrainos rėmėjų, paramai skirianti iki 2 proc. šalies BVP.
„Ukrainoje sprendžiasi visos Europos ateitis, o kokia ji bus, priklauso nuo mūsų visų veiksmų šiandien. Todėl Lietuva aktyviai telkė ir telks tarptautinę sąjungininkų karinę ir humanitarinę paramą Ukrainai. Lietuva buvo ir bus su jumis iki pergalės“, – kalbėjo Prezidentas.
Prezidentas akcentavo, kad Lietuva ir toliau karinėmis priemonėmis rems Ukrainos kovą prieš agresorių. Prezidento G.Nausėdos teigimu, vien šiemet Lietuva jau skyrė 80 milijonų eurų vertės karinę paramą Ukrainai, įskaitant 35 milijonus eurų prisidedant prie Čekijos iniciatyvos amunicijai įsigyti. Lietuva siuntė antidronų, amunicijos, karinės aprangos, o balandžio ir gegužės mėnesiais į Ukrainą keliaus šarvuoti transporteriai M113, generatoriai ir logistinė parama.
G.Nausėda teigė, kad Lietuva „įsipareigojusi daryti viską, kas įmanoma“, kad suteiktų reikalingą paramą Ukrainai. Vis tik jis pabrėžė, kad šalies resursai yra riboti.
„Visgi esame pasirengę jums tiekti antidronines sistemas, šarvuočių, logistikos transporto priemonių, taip pat kažkiek 155 mm amunicijos“, – kalbėjo G.Nausėda.
Šalies vadovas teigė, kad mūsų šalis ir toliau vadovaus tarptautinei išminavimo koalicijai ir yra pasirengusi aktyviai dalyvauti Ukrainos atstatymo projektuose.
Šalies vadovas teigė, kad Lietuva nuolat ragina Vakarų sąjungininkus remti Ukrainą.
„Tai nėra lengva, bet darome viską, ką galime“, – kalbėjo G.Nausėda.
Pasak G.Nausėdos, Lietuvos verslo įmonės ypač suinteresuotos bendradarbiauti su Ukraina dronų ir antidronų gamybos ir kitose gynybos pramonės srityse.
„Negalime leisti agresoriui nugalėti. Ukraina nugalės, ir šią pergalę švęsime visi kartu. Tai yra vienintelis scenarijus, apie kurį kalbame čia, Lietuvoje“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad artėjant NATO Vašingtono viršūnių susitikimui Vakarų partneriai privalo rasti formuluotes, kurios artintų Ukrainą prie Aljanso.
Abiejų šalių lyderiai taip pat vylėsi, kad Europos Sąjungos (ES) vadovai dar birželį patvirtins Ukrainos derybų programą.
Sprendimą pradėti derybas su Ukraina dėl jos narystės Bendrijos lyderiai priėmė praėjusių metų pabaigoje. Lietuva aktyviai pasisako už Kyjivo narystę ir žada padėti įgyvendinant būtinas reformas.
Vakarop bus surengta bendra Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentų spaudos konferencija.
Naujienų agentūra BNS primena, kad V.Zelenskis nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje lankosi trečią kartą. Iš viso tai – penktasis jo vizitas šalyje. Pastarąjį kartą Lietuvoje jis viešėjo sausį, lankydamas visas tris Baltijos šalis.
Pastarosiomis dienomis Ukrainoje lankėsi naujasis Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, kuris su V.Zelenskiu ir kitais Ukrainos pareigūnais aptarė karinės pagalbos reikalus.
Akcentuoja oro gynybos poreikius, tarptautinę paramą
Į Vilnių atvykęs V.Zelenskis sako, kad jo šaliai šiuo metu svarbiausia sustiprinti oro gynybą, tarptautinę paramą.
„Atvykau į Lietuvą dalyvauti Trijų jūrų aukščiausiojo lygio susitikime ir susitikti su valstybių partnerių vadovais, – žinutėje paskyroje „Telegram“ rašė ukrainiečių lyderis. – Dabar svarbiausia padaryti viską, kad sustiprintume savo oro gynybą, patenkintume neatidėliotinus Ukrainos gynybos pajėgų poreikius ir įtvirtintume tarptautinę paramą, kad galėtume įveikti Rusijos terorą.“
Dokumente numatytas Lietuvos įsipareigojimas kariaujančiai šaliai kasmet teikti saugumo ir gynybos paramos už 0,25 proc. metinio bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pasirašys susitarimą, bet ne su Lietuva
Vilniuje jis turėtų pasirašyti naują dvišalį saugumo susitarimą.
Kaip BNS nurodė V.Zelenskio atstovai, toks susitarimas bus pasirašomas ne su Lietuva. BNS žiniomis, tą ketinama padaryti su Latvija.
Panašų dokumentą yra parengusi ir Lietuva. Jį trečiadienį iš esmės patvirtino Vyriausybė, tačiau kol kas neaišku, kuomet jis bus pasirašytas.
Dokumente numatytas Lietuvos įsipareigojimas kariaujančiai šaliai kasmet teikti saugumo ir gynybos paramos už 0,25 proc. metinio bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šis susitarimas numato NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje priimtos Didžiojo septyneto (G7) deklaracijos, prie kurios Lietuva ir kitos Baltijos valstybės prisijungė pernai rugpjūtį, įgyvendinimą.
Jame taip pat apibrėžiami Lietuvos paramos modalumai, stiprinant Ukrainos gynybinius pajėgumus ir šalies saugumą artimiausiam dešimtmečiui.
Susitarimo elementai apima Lietuvos karinės, humanitarinės ir finansinės paramos teikimą Ukrainai siekiant apsaugoti ir atkurti jos teritorinį vientisumą, abipusiai naudingo bendradarbiavimo saugumo srityje gilinimą, Ukrainos ekonominio ir energetinio stabilumo bei atsparumo stiprinimą, paramą greitai Ukrainos pažangai siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO.
Iki šiol prie G7 deklaracijos yra prisijungusios 25 šalys. Praktinį jos įgyvendinimą numatančius susitarimus su Ukraina yra pasirašiusios aštuonios valstybės.
„Rusijos blogis kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir kiekvienai su Rusija besiribojančiai valstybei ir visiems, kurie vertina tarptautinę teisę“, – sakė V.Zelenskis.
Vilniuje lankosi dešimtys delegacijų
V.Zelenskis į Vilnių atvyko dalyvauti ketvirtadienį prasidėjusiame Trijų jūrų viršūnių susitikime, kurio metu šio regiono lyderiai diskutuos apie santykių plėtrą transporto, energetikos, kibernetinio saugumo srityse.
Lietuvoje lankysis delegacijos iš 25 šalių, tarp jų – 10 valstybių vadovai, įskaitant kaimyninės Lenkijos, Baltijos šalių prezidentus.
Šalies vadovo patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė BNS teigė, kad Trijų jūrų regionas beveik sutampa sutampa su NATO rytiniu sparnu, tad ir aktualūs klausimai persidengia.
„Kalbame apie geresnį junglumą, transportą, energetiką, karinį mobilumą, kaip jį pagerinti, kokius transporto koridorius numatyti, apie energetikos resursų aprūpinimą, apie diversifikavimą“, – kalbėjo patarėja.
Viršūnių susitikimo metu taip pat rengiamas verslo forumas. Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo plenarinei sesijai pirmininkaus prezidentas Gitanas Nausėda. Jos metu valstybių vadovai priims bendrą deklaraciją.
Lietuva šiuo metu pirmininkauja Trijų jūrų iniciatyvai. Ji jungia trylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių ES valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.
Planuojama, kad Vilniuje vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo metu prie iniciatyvos prisijungs nauja strateginė partnerė – Japonija.
Saugumą renginio metu užtikrins 400 Lietuvos kariuomenės karių, sostinės centre ribojamas eismas.
