„Pirmiausia būtų prašoma pateikti papildomus dokumentus, jeigu žmogus deklaruoja, kad atvyksta dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, jeigu atvyksta siekdamas pasislėpti nuo persekiojimo Rusijoje. Tai jis turi įrodyti, kad buvo persekiojamas, pateikti įrodančius dokumentus“, – žurnalistams Lavoriškių pasienio punkte pirmadienį sakė R.Liubajevas.
„Taip pat planuojama, kad pasieniečiai vertins kiekvieno atvykstančio Rusijos piliečio požiūrį į karą Ukrainoje. Tai bus vienas iš argumentų, kurių pagalba bus priimamas sprendimas dėl asmens įleidimo ar neįleidimo“, – kalbėjo jis.
Jis detalizavo, kad klausimas dėl požiūrio į karą Ukrainoje bus greičiausiai pagrindinis, tačiau taip pat bus siekiama išsiaiškinti atvykstančių rusų požiūrį į Rusijos politiką, požiūrį į Europos Sąjungą ir Lietuvos politiką.
Neįleista 11 asmenų
Be kitą ko, VSAT vadas teigė, kad nuo sprendimo įsigaliojimo jau neįleista 11 rusų.
„Nuo vidurnakčio į Lietuvos teritoriją iki šios dienos devintos valandos buvo neįleista 11 Rusijos piliečių. Daugumą jų bandė atvykti į Lietuvą per Rusijos ir Lietuvos valstybės sieną, Kybartų kontrolės punkte. Visi likusieji bandė atvykti per Lietuvos ir Baltarusijos sieną“, – pasakojo R.Liubajevas.
Skirtingai nei Lietuvoje, Latvijoje neįleistų rusų, anot pasieniečių vado, nebuvo.
R.Liubajevas taip pat pasakojo, kad atvykstančių rusų srautai buvo nemaži.
„Jeigu kalbėsime apie Rusijos piliečių srautus, tarkime, rugpjūčio mėnesį vidutiniškai per parą į Lietuvos atvykdavo apie 2,5 tūkst. piliečių“, – teigė VSAT vadas.
Jo teigimu, dauguma vyko tranzitu į Kaliningradą, taip pat buvo krovininių automobilių vairuotojai.
„Tikiuosi europinio sprendimo“
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė besitikinti bendro Europos Sąjungos sprendimo dėl atvykstančių rusų.
Kol kas šį sprendimą taiko Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija.
„Aš labai tikiuosi, kad šis regioninis sprendimas bus įkvėpimas kitoms šalims, labai tikiuosi Europinio sprendimo“, – sakė vidaus reikalų ministrė.
Vis dėlto, ji nedetalizavo, kurios ES šalys gali prieštarauti tokiam sprendimui.
Diskutuojama ir dėl baltarusių
Jos teigimu, panašus sprendimas gali būti ateityje pritaikytas ir baltarusiams.
„Aš matau labai aiškiai, kad Baltarusijos režimas taip pat dalyvauja karo veiksmuose ir vykdo hibridinę ataką su nelegaliais migrantais prieš Lietuvą. Taip pat aš manau, kad tai labai rimti argumentai yra svarstyti ir apie Baltarusijos įtraukimą“, – svarstė A.Bilotaitė.
Ji taip pat sakė, kad tai irgi turėtų būti regioninis sprendimas.
„Labai svarbu turėti regioninius sprendimus, nes tai padeda užtikrinti sprendimo efektyvumą, todėl pirmiausia siekiame sutarti regioniniu lygmeniu, netgi europiniu lygmeniu, nes tai veiksmingiausias atsakas“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
„Reikia rasti regioninių sutarimų ir tada imtis tų priemonių, kad jos būtų veiksmingos ir efektyvios“, – pridūrė ji.
Kokia tvarka?
Nuo pirmadienio įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.
Taip pat Rusijos piliečiai toliau galės per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
„Asmenys, susiję su humanitariniais tikslais, asmenys, kurie yra kovojantys prieš Rusijos režimą – disidentai. Taip pat vykstantys supaprastinto tranzito tvarka per Lietuvą. Vykdantys tarptautinius pervežimus. Asmenys, kurie turi ilgalaikes vizas arba turintis leidimą gyventi“, – teigė vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė.
„Kitais atvejais pasienio pareigūnai kiekvieną atvejį individualiai ir išsamiai patikrins ir įvertinę visus kriterijus priims sprendimą dėl įleidimo arba neįleidimo“, – pridūrė ji.
Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.
