Pasitikti grįžusių jaunuolių į stotį ankstų rytą susirinko apie 50 žmonių, tarp kurių daugiausia buvo ekspedicijos dalyvių artimieji, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, politikai.
Šiemet šešiolika „Misija Sibiras“ komandos narių lankėsi Irkutkse, kur tvarkė Tuluno ir Nižneudinsko rajonuose esančias tremtinių kapines. Čia iš viso buvo maždaug 90 gyvenviečių, kur kūrėsi ištremti lietuviai.
Kai kurios tvarkytos tremtinių kapavietės buvo nuniokotos miško gaisrų.
„Po penkerių metų ten nebūtų likę jokios žymės. Tai mes būtent toje vietoje, kur stovėjo seni kryžiai, atstatėme naujus ir dėka mūsų tos kapinės dar kurį laiką, iki kitos ekspedicijos gyvuos“, – žurnalistams sakė ekspedicijos vadovas Arnoldas Fokas.
„Aš tikiuosi, kad po 30 metų ekspedicijos vis dar vyks, nauja karta bus užaugusi. Tas darbas neturi nutrūkti“, – pridūrė jis.
Per dvi Rusijoje praleistas savaites lietuviai spėjo sutvarkyti devynerias kapines, nors paprastai „Misijos Sibiras“ dalyviai spėja jų atstatyti daugiau.
Šiemet ekspedicijos dalyviams teko daug žygiuoti, kartais sunkiai sekėsi surasti ir pačias kapavietes. Prieš išvažiuodami į Rusiją jie dar Lietuvoje kartu su buvusiais tremtiniais kūrė schemas ir žemėlapius.
„Per ribotą laiką mes padarėme tą maksimumą, kurį galėjome padaryti“, – sakė A.Fokas.
Vaizdai sukrėtė
Nuvykus į Irkutską, kapinių tvarkymo darbai prasidėjo Gadalėjaus kaime. Čia kapinės buvo virtusios karvių ganykla.
„Pirmųjų kapinių vaizdas labiausiai ir įsiminė. Kapinėse augo ryškiai raudonos žemuogės, aplinkui vaikščiojo karvės. Po savęs jos kai ką čia ir palikdavo. Tikriausiai čia ir suvokiau, kad mūsų misija tikrai reikalinga – sunku pasakyti, kokia ateitis būtų laukusi šių kapinių, jei ne šiųmetė ekspedicija“, – spaudai išplatintame pranešime pasakojo ekspedicijos dalyvė Raminta Kėželytė.
Toliau ekspedicijos dalyvių laukė kapinės dar 8 gyvenvietėse: Tulūne, Javdokimove, Algatujuje, Soloncuose, Kamenkoje, Bogotyriuje, Poroge bei Viesiolyj kaime.
Kone labiausiai sukrėtė iš žemėlapio išnykusio Algatujaus kaimo kapinės – čia ekspedicija rado vien nuodėgulius, nes kapines suniokojo gaisras. Net ir patį kaimą surasti buvo sudėtinga. Tai pavyko padaryti vien su buvusio lietuvių tremtinio Jono Nagevičiaus pagalba. Komanda su juo susitiko dar Lietuvoje ir braižė žemėlapius pasitelkdami vien J.Nagevičiaus prisiminimus ir palydovines nuotraukas.
„Galėjome tik atspėti, kad čia kryžiai, nes jų forma jau nebe tokia, tik kai kuriuose dar matėsi lietuviškų kryžių kontūrai. Daugybė jų tiesiog gulėjo ant žemės miške“, – sakė ekspedicijos dalyvis Dovydas Žiogas.
Viename iš kaimų – Soloncuose, kryžiaus nepavyko rasti, tačiau visose kitose kapinėse komanda atstatinėjo, taisė, kėlė nuvirtusius kryžius, o kai kuriose iš jų iškilo ir nauji kryžiai. Iš viso Sibire šiemet atsirado dar 9 nauji, lietuviškomis saulutėmis puošti kryžiai.
Dar viena iš turėtų misijų – susitikimas su lietuviais, kurių metu ekspedicijos dalyviai sužino daug naujo apie čia likusią istorijos dalį, tremties laikotarpį, gyvenimo sąlygas. Žygiuodami iš vienos gyvenvietės į kitą dalyviai sutiko net 8 lietuviškų šaknų turinčius žmones. Kai kurie iš jų lietuviškai kalba puikiai – kitiems kalba jau primiršta, bet Lietuvą prisimena kiekvienas.
Ekspedicijos žinias praturtino ir vietiniai gyventojai. Vieno kaimo senolė sakė: „Lietuviai į Sibirą atnešė kultūrą, išmokė dirbti efektyviai ir tausojant jėgas.“ Bagotyriaus gyvenvietėje ieškant kryžių, vietinis beveik nebyliai nuvedė ekspedicijos komandą prie 2 kryžių, kurie, jo nuomone, taip pat galėjo būti skirti lietuviams.
„Ši mūsų misija labai simboliška, nes dar po kelerių metų kryžių likučių visiškai nebeliks, būtų nebelikę jokios žymės, kad kadaise čia buvo kapinės“, – apie ekspediciją kalbėjo jos vadovas Arnoldas Fokas.
„Sulig kiekvienais metais „Misija Sibiras“ ekspedicijos tampa vis reikalingesnės ir svarbesnės. Nors jau esame lankęsi Irkutsko srityje, tačiau šiemet tvarkėme dar neaplankytas kapines. Pavyko aplankyti ir Tulūno kapines, kurias jau esame tvarkę ir darbo čia vis tiek buvo nemažai – Sibiro gamta daro savo. Ekspedicijos yra reikalingos ateities kartoms, nes kažkada būtent mes ir būsime tie, kurie kalbės apie istoriją ateinančioms kartoms, o pagrindą tam dedame būtent dabar, ekspedicijų į Sibirą metu“, – sakė projekto „Misija Sibiras“ vadovas Ignas Rusilas.
Sutiko lietuvių
22-ių ekspedicijos dalyvį Dovydą Žiogą kelionė paveikė emociškai.
„Labai keistas ir geras jausmas, kad esi prisilietęs prie istorijos išsaugojimo, o dabar galėsi perduoti tai visiems kitiems“, – sakė jis.
Tuo metu 28 metų Agnė Pašvenskaitė džiaugėsi šiltu sutikimu Vilniuje ir tuo, kad su vaikinų pagalba galėjo prisidėti prie sunkių darbų statant kryžius: „Labai jais džiaugiamės, jie mūsų niekada neatskyrė, visada stengėsi įtraukti, kad mes būtumėme lygiavertės ir jiems padėtume“.
„Misijos Sibiras“ dalyviai Irkutske, kaip ir kiekvienos ekspedicijos metu, tradiciškai sutiko vietinių lietuvių – buvusių tremtinių ar jų atžalų.
„Daugeliui jų sugrįžta prisiminimai į tuos laikus, sugrįžta prisiminimai apie tremtį. (...) Galbūt šeimose jie apie tau jau pabendravę pakankamai, tačiau čia atvyksta nauji žmonės, kurie tuo domisi“, – sakė ekspedicijos vadovas A.Fokas.
Jis pabrėžė norintis, kad į Rusiją vykęs jaunimas šiemet dar daugiau pasakotų lietuviams apie patirtus įspūdžius ir Lietuvos tremtinių istoriją.
„Mūsų ekspedicija baigėsi, bet misija nesibaigia“, – teigė pats devintą kartą į Sibirą vykęs A.Fokas.
Sveikino prezidentė
Tai pabrėžė ir antradienį ekspedicijos dalyvius pusryčių į Prezidentūrą pakvietusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentė dvi savaites Sibire ekspedicijoje praleidusius jaunuolius vaišino lietuvišku maistu, savo šilauogėmis ir obuolių sultimis.
Pasak Prezidentės, pilietiškas ir sąmoningas jaunimas yra mūsų šalies stiprybė ir ateitis. Anot jos, tikroji dalyvių misija prasideda būtent dabar – šviesti, mokyti, ugdyti kitus, perteikiant ekspedicijos tikslus ir įspūdžius.
D.Grybauskaitė palinkėjo, kad jaunimui nepritrūktų jėgų tęsiant pradėtą misiją – taip, kaip jos netrūko keliaujant po atšiaurias vietoves, tvirtai laikantis komandoje, tvarkant sunkiai atpažįstamas lietuvių kapines, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.
Nuo šiol ekspedicijos komanda savo misiją tęs Lietuvoje – jau rudenį turėtų startuoti pirmieji ekspedicijos pristatymai Lietuvos mokyklose, bendruomenėse ir įmonėse, kurių metu atliekama tikroji gyvosios istorijos išsaugojimo misija.
Projektas „Misija Sibiras“ dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos kultūros ministerijos lėšomis.
„Misija Sibiras“ rengiama jau dvyliktus metus, per ekspedicijas sutvarkyta per 100 lietuviškų kapinių. Nuo 2006 metų norą leistis į sudėtingas keliones Lietuvos tremtinių keliais pareiškė daugiau kaip 12 tūkst. jaunų šalies žmonių.
Sovietams okupavus Lietuvą 1940–1953 metais iš Lietuvos buvo ištremta apie 130 tūkst. žmonių.
