Netrukus Joniškyje duris turėtų atverti „Ukrainos skonis Joniškyje“ – nedidelis restoranas, kuriame joniškiečiai ir miesto svečiai galės paskanauti įvairių ukrainietiškos virtuvės patiekalų: nuo barščių iki koldūnų. Juos gamins restorano savininkas O.Bolshakovas.
Nors jis gimė Rusijoje, save vadina ukrainiečiu. „Aš ukrainietis. Širdimi ir siela išgyvenu dėl Ukrainos“, – patikino jis.
Vietoj Slovakijos – Lietuva
O.Bolshakovas gimė Rusijoje, tačiau 1983 metais išvyko studijuoti į Ukrainą, ten ir liko. Apsigyveno Kijeve, ten sukūrė šeimą, susilaukė dukters.
Prieš kelerius metus O.Bolshakovas pradėjo dairytis galimybių įsidarbinti Vakaruose.
„Šeimos susirinkime pagalvojome ir nusprendėme, kad man reikia dirbti užsienyje. Pradėjau siųsti savo gyvenimo aprašymus. Atsiliepė vienas slovakas. Nesakė, ką konkrečiai man siūlo. Sakė: atvažiuok į Slovakiją, pakalbėsime, pasiūlysiu tau darbą“, – pasakojo vyras.
Taip 2017 metų pabaigoje jis atsidūrė šioje šalyje. Slovakas verslininkas pasiūlė ukrainiečiui atidaryti restoraną.
„Tiesą pasakius, esu dirbęs maitinimo sferoje – direktoriumi, administratoriumi, vyriausiuoju buhalteriu. Visą tą virtuvę žinau, tačiau maisto gaminimo, technologijų niuansų neišmaniau. Todėl grįžęs į Kijevą užsiėmiau tuo – pabaigiau kulinarijos mokyklą, atlikau praktiką restorane“, – sakė vyras. Jaunystėje jis įgijo aviacijos technikos inžinieriaus profesiją, vėliau – buhalterio išsilavinimą.
Tačiau į Slovakiją O.Bolshakovas taip ir neišvyko. Jis pradėjo domėtis galimybėmis įsikurti Baltijos šalyse. Galiausiai nusprendė pasirinkti Lietuvą.
„Jūsų buvusi prezidentė D.Grybauskaitė labai daug dėl Ukrainos padarė. Nusprendėme į Lietuvą atkreipti dėmesį. Internete pradėjome ieškoti pastatų maitinimo įstaigai atidaryti. Sulaukėme penkių pasiūlymų: keturi jų buvo kaimiškose vietovėse ir vienas Joniškyje“, – aiškino jis.
Jūsų buvusi prezidentė D.Grybauskaitė labai daug dėl Ukrainos padarė. Nusprendėme į Lietuvą atkreipti dėmesį.
Pagalvojęs, kad kaimiškoje vietovėje gali būti kebloka plėtoti kavinės veiklą, O.Bolshakovas įsigijo patalpas netoli sienos su Latvija esančiame Joniškyje.
Taip pat jis įsigijo lietuvišką įmonę, kurią perregistravo savo vardu. Šiuo metu vyras laukia leidimo laikinai gyventi mūsų šalyje.
Ukrainietiški lašiniai kitokie nei lietuviški
O.Bolshakovas suremontavo patalpas, pritaikydamas jas restorano veiklai, įsigijo reikiamą įrangą ir tikisi artimiausiu metu atverti duris lankytojams.
Joniškyje jis nori populiarinti ukrainietišką virtuvę. „Ji artima lietuviškai. Turime daug mėsos, miltinių patiekalų. Čia gaminsiu koldūnus, blynelius, įvairius barščius, pachliobkas, pyragus, pyragėlius, spurgas, bandeles“, – teigė vyras.
O.Bolshakovas pats kūrė meniu. Iš pradžių į jį įtraukė 41 patiekalą, bet supratęs, kad tiek pagaminti bus sudėtinga, meniu sumažino iki kiek daugiau nei 20 patiekalų.
Vyras žadėjo, kad patiekalai klientams bus gaminami tik gavus užsakymą, nepašildomi ir panašiai. Iš anksto jis keps tik įvairias bandeles, pyragus, pyragėlius.
„Visi kiti patiekalai bus gaminami. Žinoma, iš anksto pasiruošus maisto ruošinius, nes, pavyzdžiui, barščiai gali būti verdami ir iki 6 valandų. Bet žmogus savo porcijos turi sulaukti per 15 minučių, o ne per 3 valandas“, – kalbėjo jis.
Paklaustas apie mėgstamiausią savo patiekalą, kurį siūlys ir restorano klientams, O.Bolshakovas paminėjo žuvies pyragą su upėtakiu arba lašiša, į kurį taip pat įeina bulvės, svogūnai. „Tai mūsų naminis pyragas, kurio receptą paveldėjau iš tėvų“, – sakė jis.
Nors patiekalai bus ukrainietiški, produktai jiems gaminti – lietuviški. Jie, kaip pastebi O.Bolshakovas, kiek skiriasi nuo esančių jo šalyje.
„Pavyzdžiui, pas mus lašiniai gaminami visai kitokiu būdu. Jie parduodami su odele, kuri taip pat valgoma. Čia, kiek mačiau, mėsa lašiniams apdorojama karštais garais, dėl to odelė tokia kaip medinė, nevalgoma. Palyginti ukrainietiškų produktų su lietuviškais, žinoma, negalima. Todėl bandysiu siekti skonių pojūčio konsensuso, kad jis būtų artimesnis ir panašesnis į ukrainietišką“, – šyptelėjo vyras.
Pavyzdžiui, pas mus lašiniai gaminami visai kitokiu būdu. Jie parduodami su odele, kuri taip pat valgoma.
Teko pasiraitoti rankoves
O.Bolshakovas pats dirbs virtuvėje. Taip pat jis įdarbino keturis žmones, dirbsiančius padavėjais ir barmenais. Vyras neslepia, kad rasti darbuotojų nebuvo lengva. Kai kas atsisakydavo, nes baimindavosi, kad su vadovu reikės kalbėti rusiškai. Kelioms kandidatėms toks darbas pasirodė fiziškai per sunkus.
„Žmonių, kurie suinteresuoti dirbti, labai mažai. Iš esmės žmonės nenori dirbti. Net kai pradėjau remontą, siūliau darbą. Pavyzdžiui, vieni statybininkai pasiūlė lubas daryti iš gipso kartono, dėl ko patalpa atrodytų kaip klėtis. Atsisakiau, tai jie pasakė, kad visi kiti variantai yra sudėtingi ir labai ilgai truksiantys. Todėl man pačiam teko pasiraitoti rankoves“, – pasakojo jis.
Investavo per 90 tūkstančių eurų
O.Bolshakovo teigimu, į verslą Lietuvoje jis investavo 93 tūkst. eurų. Jam tai – didelė suma. Iš pradžių vyras skaičiavo, kad atidaryti restoraną kainuos mažiau – apie 50–60 tūkst. eurų.
„Remontas išėjo labai brangus. Buvo ir nenumatytų išlaidų. Pavyzdžiui, pakeičiau tvorą, nes ji buvo supuvusi, uždėjau naują stogą, pakeičiau katilą. Tai buvo nenumatytos išlaidos, todėl projektas pabrango. Dabar dar už 3 tūkst. eurų perku papildomą įrangą, aksesuarus virtuvei, puodus. Papildomai kainuos ir interjero gražinimas. Taip kad viskas gali siekti iki 100 tūkstančių“, – skaičiavo jis.
Remontas išėjo labai brangus. Buvo ir nenumatytų išlaidų.
O.Bolshakovas kol kas dar negalėjo pasakyti, kokios bus patiekalų kainos jo kavinėje. Jis aiškino, kad viskas priklausys nuo maistui pagaminti reikalingų produktų kainų. Tačiau tikino, kad joniškiečiams jos bus įkandamos.
Kol kas O.Bolshakovas Joniškyje gyvena ir verslą kuria vienas. Jo šeima liko Ukrainoje: žmona dirba Kijeve, dukra lanko mokyklą, mokosi baleto. Vyras sako, kad kol kas taip ir bus, nes jis dar pats laukia sprendimo dėl leidimo gyventi Lietuvoje. Tačiau savo ateitį šeima sieja su mūsų šalimi.
O.Bolshakovas net svarstė, kad kada nors dukra kavinės patalpas galėtų lengvai pertvarkyti į baleto, kuriuo rimtai užsiima, mokyklą.
Baiminasi vykti į Rusiją
O.Bolshakovas jau spėjo neblogai susipažinti su Joniškiu. „Joniškis man patinka. Gražus, tylus miestelis. Žmonės labai malonūs. Kol kas jokių problemų neturėjau“, – sakė jis.
Tądien, kai kalbėjomės su O.Bolshakovu, Ukrainoje buvo gedulo diena – minėtos penktosios Ilovaisko tragedijos metinės.
„Tada sušaudė mūsų karius. Išgyvenu. Kai prasidėjo karas, nuėjau į karo tarnybą, nes esu atsargos karys. Tačiau mano specialybė – aviacijos technikos inžinierius – nelabai paplitusi, skirta dirbti aerodromuose. Tuo metu neatsirado laisvų vietų ir man pasakė, kad manęs nepaims. Užsirašiau į savigynos dalinį, tapau kuopos vadu. Baigiau trijų etapų mokymus“, – pasakojo jis.
Pasak O.Bolshakovo, Rusija – jo pirmoji tėvynė. Ten gyvena jo mama, brolis, sesuo, daug giminių.
„Prasidėjus karui buvau labai aktyvus socialiniuose tinkluose, tramdžiau Vladimiro Putino botus. Man pasirodė, kad mane įsidėmėjo. Dėl to, tiesą pasakius, nenoriu rizikuoti ir vykti į tėvynę, nes galiu iš ten negrįžti“, – kalbėjo pašnekovas.
O.Bolshakovas sako, kad niekas nežino, kada Ukrainoje baigsis karas. Sprendžiant iš Kremliaus reakcijos, jam neatrodo, kad viskas galėtų išsispręsti artimiausiu metu.
„Dėl Krymo tai vienareikšmiškai – taip paprastai jie jo neatiduos. Dėl to turi būti ekonominis spaudimas. Kariauti ten neisi, nes Kryme jau yra labai didelė grupuotė. Donbase – nežinau. Karininkai sako, kad viską galima išspręsti gerokai lengviau, bet, žinoma, būtų labai daug aukų“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie naująjį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, O.Bolshakovas svarstė, kad jis kol kas nelaikomas vyriausiuoju kariuomenės vadu.
„Buvau nusiteikęs prieš V.Zelenskį ir dabar taip pat. Vis dėlto prie Petro Porošenkos buvo tam tikras apsisprendimas Ukrainai judėti Europos Sąjungos (ES) link. Mes ir šio savo projekto ėmėmės, nes tikėjome, kad kada nors Ukraina taps ES nare. O dabar perspektyva nutolo neapibrėžtam terminui. Neaišku, kaip viskas spręsis. Pavyzdžiui, jau ir pačiose Bendrijos šalyse yra euroskeptikų, kai kurie sako, kad mes patys išeisime iš ES. Štai, ir pas jus pasikeitė prezidentas, bet aš nematau ryškaus vektoriaus pasikeitimo“, – dėstė jis.
Mes ir šio savo projekto ėmėmės, nes tikėjome, kad kada nors Ukraina taps ES nare. O dabar perspektyva nutolo neapibrėžtam terminui.
