Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 04 13

Į Lietuvą pradėta tiekti „Johnson & Johnson“ vakcina nuo koronaviruso – pakaks vienos dozės

Farmacijos kompanijai „Janssen Pharmaceutica NV“ pradėjus tiekti vakcinas nuo koronaviruso (COVID-19) Europos Sąjungos (ES) šalims, pirmąją siuntą antradienį gavo ir Lietuva. Tai yra pirmoji vakcina nuo COVID-19, kurios pakanka vienos dozės imunitetui susiformuoti. Skiepyti šia vakcina savivaldybės galės pradėti artimiausiomis dienomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Johnson & Johnson“ vakcina nuo koronaviruso
„Johnson & Johnson“ vakcina nuo koronaviruso / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Pirmąją „Janssen“ vakcinos siuntą sudaro 4800 dozių, kurių užteks paskiepyti tiek pat žmonių. Iš viso Lietuva yra užsakiusi 700 tūkst. šio gamintojo vakcinos dozių.

„Janssen Pharmaceutica NV“ yra Belgijoje įsikūrusi farmacijos kompanija, priklausanti JAV korporacijai „Johnson & Johnson“. Jos sukurta vakcina nuo COVID-19, rekomendavus Europos vaistų agentūrai, kovo 11 d. buvo užregistruota naudojimui visoje ES.

„Janssen“ vakcina priklauso virusinius vektorius naudojančių vakcinų grupei. Ji pagaminta naudojant adeonovirusą – susilpnintą kitos šeimos virusą, į kurį įdiegiamas genas, gaminantis koronaviruso SARS-CoV-2 spyglio baltymą. Žmogaus imuninė sistema atpažįsta spyglio baltymą kaip svetimkūnį ir pradeda gaminti antikūnus bei suaktyvina T ląsteles (baltuosius kraujo kūnelius), turinčias su juo kovoti. Vakcinoje esantis adenovirusas negali daugintis ir sukelti ligos.

Jeigu po vakcinacijos koronavirusas patenka į organizmą, imuninė sistema jį atpažįsta, aktyvuoja gynybos mechanizmus ir jį sunaikina. Taip išvengiama susirgimo COVID-19 liga.

Ši vakcinų kūrimo technologija naudojama jau ne vieną dešimtmetį. Jos pagrindu yra kuriamos vakcinos nuo Ebolos viruso ir kitų ligų.

„Janssen“ vakcinos klinikiniame tyrime dalyvavo daugiau nei 44 tūkst. žmonių iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Pietų Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių. Pusė jų gavo vakciną, o kitai pusei buvo suleistas placebas. Tyrimas parodė, kad tarp vakciną gavusių žmonių jau po dviejų savaičių 67 proc. sumažėjo simptominių COVID-19 atvejų (116 atvejų iš 19 630 tiriamieji turėjo simptomus), palyginti su žmonėmis, kurie gavo placebą (348 atvejais iš 19 691 tiriamieji turėjo COVID-19 simptomus). Tai reiškia, kad vakcinos veiksmingumas siekia 67 proc.

Vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, „Janssen“ vakcina bus skiepijami asmenys nuo 18 metų. Ar vakcina gali būti veiksminga vaikams ir paaugliams, parodys tolesni vakcinos tyrimai.

„Janssen“ vakcina galima skiepyti asmenis, kurių imuninė sistema yra nusilpusi arba sutrikusi, tačiau jos negalima leisti žmonėms, turintiems alergiją vakcinos komponentams, kurie yra išvardyti informaciniame pakuotės lapelyje.

Nors tyrimų metu nebuvo gauta duomenų apie „Janssen“ vakcinos neigiama poveikį nėštumui ir žindymui, informacijos apie šias žmonių grupes dar trūksta, laukiama tolesnių tyrimų duomenų. Todėl sprendimas, ar skiepyti nėščias ir žindančias moteris, turi būti priimamas pasitarus su sveikatos priežiūros specialistu, įvertinus naudą ir riziką.

Kaip ir kitos vakcinos nuo COVID-19, „Janssen“ vakcina turi būti suleidžiama į rankos viršutinį raumenį, atidžiai prižiūrint medikams, pasirengusiems suteikti pagalbą staigios alerginės reakcijos pasireiškimo atveju. Dėl to gyventojų po vakcinacijos prašoma palaukti 15 minučių laukiamajame, o nepasireiškus jokiems simptomams leidžiama vykti namo ir gyventi įprastu ritmu.

Klinikinių tyrimų metu nustatytos nepageidaujamos reakcijos į „Janssen“ vakciną mažai skiriasi nuo kitų COVID-19 vakcinų.

Klinikinių tyrimų metu nustatytos nepageidaujamos reakcijos į „Janssen“ vakciną mažai skiriasi nuo kitų COVID-19 vakcinų. Šalutiniai poveikiai paprastai buvo lengvi ar vidutinio sunkumo, o žmonių sveikata pagerėjo per kelias dienas po vakcinacijos.

Dažniausiai žmonės jautė skausmą injekcijos vietoje, galvos ir raumenų skausmus, nuovargį, juos vargino pykinimas. Šie šalutiniai poveikiai pasireiškė daugiau nei 1 iš 10 tyrime dalyvavusių asmenų.

Kosulys, sąnarių skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, paraudimas ir patinimas injekcijos vietoje pasireiškė rečiau – mažiau nei 1 iš 10 žmonių. Čiaudulys, drebulys, gerklės skausmas, išbėrimas, prakaitavimas, raumenų silpnumas, rankų ir kojų skausmas, nugaros skausmas, silpnumas ir bendra bloga savijauta pasireiškė mažiau nei 1 iš 100 žmonių.

Retas šalutinis poveikis, pasireiškęs mažiau nei 1 iš 1000 žmonių, buvo padidėjęs jautrumas (alergija) ir niežtintis bėrimas.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad Lietuvoje yra registruotos ir naudojamos keturios vakcinos nuo COVID-19:

  • „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“);
  • „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“);
  • „Moderna“ (gamintojas „Moderna“)
  • „Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“).

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta skiepijimo tvarka leidžia gyventojams rinktis, kuria vakcina skiepytis. Jeigu skiepijanti įstaiga konkrečiu metu neturi gyventojo pageidaujamos vakcinos, jis bus pakviestas skiepytis vėliau, kai įstaiga gaus kitą vakciną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?