„Mes matome, kad dronų daugėja, ypač iš Baltarusijos pusės. Pasitaikė ir įskridimo gilyn į teritoriją atvejų“, – 15min sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Renatas Požėla.
Suprasti akimirksniu
- Šiemet VSAT užfiksavo 7 į Lietuvą įskridusius dronus
- Dauguma jų kyla iš Baltarusijos Astravo srities
- Kartą dronas sukosi virš VSAT objektų ir nuskrido gilyn į Lietuvą
- Tai gali būti susiję su Astravo atominės elektrinės statyba
- Pasieniečiai kuria strategiją, kaip su tuo kovoti
Per šiuos metus pasieniečiai pranešė apie 7 įvykius, kai į Lietuvos teritoriją galimai įskrido bepilotis aparatas.
Pasieniečiai pabrėžė – negalima kategoriškai teigti, kad dronai tikrai įskrenda į Lietuvos teritoriją, nes tokie incidentai fiksuojami tik pareigūnų akimis ir žiūronais.
VSAT neturi įrangos, kuri padėtų surinkti tikslesnę informaciją.
Patrulių pranešimai būna perduodami Lietuvos kariuomenės Karinėms oro pajėgoms.
VSAT kol kas nėra gavusi patvirtinimo iš kariškių, todėl nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų.
Įskrido gilyn į Lietuvos teritoriją
R.Požėla pasakojo, kad daugiausia atvejų užfiksuota Lietuvos rytuose, prie sienos, kuri ribojasi su Baltarusijos Astravo sritimi. Ten šiuo metu vyksta atominės elektrinės statybos.
Tarkime, Lavoriškių užkardos pasieniečiai pamatė skrendantį bepilotį objektą, kuris vėliau dingo Baltarusijos teritorijos gilumoje.
Pasitaiko ir labai įžūlių atvejų. Vienas bepilotis aparatas burzgė virš VSAT Vilniaus rinktinės Gintaro Žagunio užkardos, kuri įkurta Šalčininkų rajone, už 3 km nuo sienos su Baltarusija.
Paskraidęs virš pasieniečių galvų dronas nuskrido ne atgal į baltarusių pusę, bet gilyn į Lietuvos teritoriją.
Iš 7 per šiuos metus užfiksuotų incidentų tik 1 įvyko prie Lietuvos sienos su Rusija.
Dronus naudoja specialiosios tarnybos
VSAT vadas sako, kad kol kas negalima tiksliai pasakyti, kam priklauso bepiločiai lėktuvai – Baltarusijos žvalgybai ar nusikaltėliams, kurie gabena kontrabandą ir per sieną veda nelegalius migrantus.
Pasieniečiai mano, kad dronus naudoja Baltarusijos specialiosios tarnybos.
„Šiandien mes neturime aiškaus atsakymo, nes jie įskrenda į mūsų teritoriją ir vėl išskrenda. Mes fiksuojame tik patį skrydį, negalime pasakyti, kas juos valdo, – pasakojo R.Požėla. – Ta teritorija, kur fiksavome daugiausia skrydžių, žvalgybine prasme nėra įdomi, todėl mes tai siejame su Astravo atominės elektrinės statyba.“
Pareigūnai mano, kad Baltarusijos specialiosios tarnybos naudoja bepiločius aparatus savo sienų apsaugai.
Kartu baltarusiai taip saugo Astravo atominės elektrinės statybų aikštelę.
Kuria strategiją
VSAT buvo suburta pareigūnų grupė, kuri artimiausiu metu turėtų pasiūlyti idėjų, kaip spręsti problemą.
Pasitaiko ir labai įžūlių atvejų. Vienas bepilotis aparatas burzgė virš VSAT Vilniaus rinktinės Gintaro Žagunio užkardos, kuri įkurta Šalčininkų rajone, už 3 km nuo sienos su Baltarusija.
„Tai nėra oficiali darbo grupė. Tiesiog mes surinkome iniciatyvius žmones iš visos tarnybos ir paprašėme jų pasidalyti savo mintimis apie problemą. Be jokių įsakymų ar prievolių“, – kalbėjo R.Požėla.
Jis sakė, kad specialistai buvo surinkti pagal kompetenciją – tie, kas išmano bepiločių aparatų veikimą, technologijas, žino apie kitų šalių patirtis sprendžiant tokias problemas.
Pareigūnai turės išanalizuoti esamą situaciją, naujas tendencijas ir pasiūlyti įvairių priemonių, kurios padėtų kovoti su priešiškais bepiločiais aparatais.
Planuoja įsigyti dronų
Viena iš kovos priemonių – VSAT planuoja nusipirkti arba išsinuomoti dronų, kurie palengvintų pareigūnų patruliavimą ir sienos stebėjimą.
„Mes ir dabar turime dronų, bet juos naudojame labiau mokymo tikslais. Jie nėra tinkami darbui, nes turi visokių minusų. Tiek dėl veikimo laiko, tiek dėl ryšio perėmimo galimybės, tiek dėl valdymo ypatumų. Sakykim taip, kad jie skirti ne tam“, – aiškino VSAT vadovas.
Pasieniečiai bendradarbiauja ir su Lietuvos kariuomene, kuri yra aprūpinta geresnėmis technologijomis.
„Aišku, vyksta apsikeitimas tiek idėjomis, tiek priemonėmis. Bet kokiu atveju, mūsų dronui užfiksavus erdvės pažeidimą, informaciją būtų perduota kariškiams. Tai nauda ir jiems, ir mums.
Be to, kalbant grynai apie šią problemą, tai yra labiau mūsų darbas, pasieniečių funkcija“, – sakė VSAT vadas R.Požėla.
