Kaip rašo nepriklausomas naujienų portalas rusų kalba Meduza.io, Tbilisis tapo savotiška rusų politinės emigracijos sostine.
Pirmosiomis Vladimiro Putino pradėto karo prieš Ukrainą savaitėmis į Sakartvelą, neturintį tiesioginio susisiekimo oru su Rusija, atvyko kelios dešimtys Rusijos piliečių.
Apie 12 tūkstančių jų liko Sakartvele, rašo Meduza.io. Jie žada grįžti, kai žlugs Rusijos režimas.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė neseniai pareiškė, kad į Lietuvą nori persikelti tūkstančiai Rusijos veiksmams Ukrainoje nepritariančių aukštųjų technologijų specialistų iš Baltarusijos bei Rusijos.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė parengė įsakymą, kuriuo remiantis piliečiai iš Rusijos ir Baltarusijos kartu su šeimos nariais galės būti perkelti į Lietuvą ir čia dirbti.
Apie tai, kad gali daugėti iš Rusijos bėgančių žmonių, neseniai kalbėjo ir prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
Tai paskatino diskusijas, ar karo Ukrainoje fone Lietuva turi priimti šiuos žmones, ar neatsitiks taip, kad galime įsileisti savotišką Trojos arklį ir panašiai.
Nuomonės už ir prieš
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius feisbuke rašė, kad iš Rusijos ir Baltarusijos dabar iš esmės išvyksta tie, kuriems anksčiau buvo patogu gyventi režimų sąlygomis, o dėl sankcijų tapo nebe taip patogu.
Jo nuomone, į kiekvieną atvykstantį iš šių šalių reikia žiūrėti per didinamąjį stiklą, o prieš įsileisdami juos turėtume gauti įrodymus, kad jie iš tiesų oponavo režimams, jei su jais aktyviai nekovojo.
Viešųjų ryšių ekspertas Andrius Baranauskas įsitikinęs, kad reikia priimti nuo V.Putino režimo bėgančius rusus.
Jis sutinka, kad manančių priešingai argumentai stiprūs, bet įsitikinęs, jog tai galimybė mums. Atvykstantieji esą sustiprins ir mūsų saugumą, ir ekonomiką.
„Ir manau, kad kuo daugiau jų priimsim, tuo silpnesnis bus Putino režimas“, – feisbuke rašė jis išdėstydamas savo argumentus.
Viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus feisbuke rašė, kad apsispręsdami priimti rusus, turime suprasti, jog priimame žmones, kurie serga už tą pačią futbolo komandą kaip ir V.Putinas, džiaugiasi ta pačia muzika, kaip jis, girdėję tuos pačius lozungas, kuriuos V.Putinui sukūrė „europiečiai“ Konstantinas Ernstas ar Vladislavas Surkovas.
„Ir tai yra daug didesnė problema nei tiesioginės jų sąsajos su žvalgyba ar giminaitis FSB (nors to irgi bus). Tai yra bomba, tokia pati kaip rusų penktoji kolona Vokietijoje, su SSRS vėliavomis piketuojanti už ukrainiečių tautos sunaikinimą. Beje, Lietuvos rusai taip nedarė, pagarba jiems už tai, kaip ir už Inokentijaus pareiškimą“, – rašė jis.
M.Katkus teigė visiškai tikintis atsivertimu, bet jis esą turi prasidėti nuo supratimo, geriausia deklaruoto raštu, kad Kremlius yra nusikaltėliškai žudikiškas režimas, sprogdinęs savo piliečių namus, naikinęs ištisas tautas, žmogus turi suvokti, kad jis buvo ir yra atsakingas kaip rusas ar Rusijos pilietis. Ir ukrainiečių bei kitų žudytų tautų atsiprašymo.
Antra, jo akimis, reikia natūralizacijos proceso. Trečia, mums neabejotai reikia dvigubų ar trigubų kontržvalgybos pajėgumų.
Šioks toks dviveidiškumas
Filosofo, Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) tarybos nario Pauliaus Gritėno nuomone, šiuo metu pirmenybę turėtume teikti karo pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui.
Jis sakė, kad, panašu, jog jų skaičius tik augs ir priėmimą bei bent jau dalinę integraciją paversti tęstiniu procesu pareikalaus daugiau resursų.
Be to, po pirmųjų savaičių entuziazmo vėliau gali mažėti savanoriaujančių ar norinčių prisidėti skaičius, nevyriausybinės organizacijos visos naštos nepatemps, tad tam tikrai reiks didesnio valstybės dėmesio.
Pasak P.Gritėno, savaime suprantama, kad tai nereiškia, jog neturėtume priimti pabėgėlių ir iš kitų valstybių.
Bet, jo galva, turėtų būti išlaikyta nuosekli argumentacija – visų pirma priimami tie pabėgėliai, kuriems išties gresia laisvės atėmimas ar fizinis susidorojimas, jų sveikatai ar gyvybei kyla grėsmė.
„Siūlymas priimti baltarusių ar rusų žmones vien todėl, kad jie padėtų plėtotis ir mūsų IT sektoriui skamba kaip šioks toks dviveidiškumas. Ankstesnių pabėgėlių bangų metu buvo pabrėžiama, kad Lietuva nėra atvira ekonominiams migrantams.
