Nepaisant to, šiems asmenims teikiamos paslaugos nėra priskiriamos būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms. Tik 5–7 proc. iš jų ligoninėse prireikė sveikatos priežiūros paslaugų, likusiesiems reikėjo aprūpinti drabužiais, avalyne, asmens higienos paslaugomis bei apnakvindinti.
Į Klaipėdos universitetinę ligoninę kasmet patenka apie 1 tūkst. neblaivių asmenų, kuriems nereikia medicinos pagalbos. Beveik trečdalis jų tiesiog neturi, kur nakvoti, 80 proc. būtina nusiprausti, 60 proc. išgerti arbatos ar suvalgyti šilto maisto, 10 proc. prašo drabužių ir avalynės.
Kai kurios gydymo įstaigos įrengė atskiras patalpas, kur tokie asmenys galėtų praleisti naktį. Buvusi Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, kuri po reorganizacijos sujungta su Kauno 2-ąja klinikine ligonine, tokiai patalpai išlaikyti kasmet skirdavo 120 tūkst. litų.
Nors sveikatos priežiūros įstaigos nėra įpareigotos teikti nakvynės paslaugų neblaiviems benamiams, jie lieka nakvoti ligoninėse, kadangi jų nepriima nakvynės namai, teigiama ministro pirmininko sudarytos darbo grupės dėl neblaivių asmenų problemų sprendimo išvadose, kurias pirmadienį pasitarime svarstys Vyriausybė.
Darbo grupės nuomone, socialinėmis paslaugomis neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotikų benamiams – jų apnakvindinimu, asmens higienos, buitinėmis paslaugomis – turėtų rūpintis savivaldybės, su kuriomis privalo bendradarbiauti policija, sveikatos priežiūros ir socialiniai darbuotojai.
Nors sveikatos priežiūros įstaigos nėra įpareigotos teikti nakvynės paslaugų neblaiviems benamiams, jie lieka nakvoti ligoninėse, kadangi jų nepriima nakvynės namai.
Vyriausybė ketina pritarti tokioms išvadoms ir pasiūlyti Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija parengti ir per tris mėnesius patvirtinti rekomendaciją dėl paslaugų teikimo neblaiviems asmenims atkreipiant dėmesį į jų gabenimo, patalpinimo, būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimo bei apmokėjimo už suteiktas paslaugas klausimus.
Vyriausybė greičiausiai siūlys savivaldybėms pasekti „geros praktikos“ pavyzdžiu, tokiu darbo grupė įvardija Vilniaus miesto savivaldybę. Jos teritorijoje veikia vienintelė šalyje oficialiai išblaivinimo paslaugą teikianti įstaiga – nakvynės namai „Sala“, kurios 30 vietų esą pakanka Vilniaus „klientūrai“. Šios įstaigos išlaikymas per mėnesį atsieina 30 tūkst. litų. Mokestis už naktį čia yra 52 litai, bet dažnai „klientai“ nesusimoka.
Išvadose teigiama, kad neoficialiai tokias paslaugas teikiantys nakvynės namai įsteigti trečdalyje iš 60 šalies savivaldybių, bet daugumos jų patalpos ir personalas nepritaikyti teikti paslaugas neblaiviems asmenims visą parą, tad patalpų įrengimas ir personalo išlaikymas pareikalaus papildomų savivaldybių resursų.
Maždaug prieš metus svarstant šį klausimą Seime, savivaldybių atstovai tvirtino, kad savivaldybės šiam reikalui neturi lėšų – esą tai nėra jų prioritetas.
„Darbo grupė iškėlė mintį, kad būtų galima panaudoti buvusių blaivyklų patalpas, kurios veikė prie areštinių neblaivių sulaikytų asmenų patalpinimui. Tačiau iš surinktos informacijos paaiškėjo, kad dauguma patalpų arba užimtos, arba privatizuotos“, – teigiama išvadose.
Darbo grupės nuomone, neblaivūs benamiai taip pat galėtų būti apnakvindinti laikino apnakvindinimo įstaigose ar naujai įsteigtuose padaliniuose prie sveikatos priežiūros įstaigų, priklausomybės ligų centrų. Savivaldybėms siūlomas variantas pirkti laikino apnakvindinimo paslaugą.
Iki 2000 metų Lietuvoje veikė 24 blaivyklos, vėliau jos buvo uždarytos dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Šiuo metu policijos sulaikyti neblaivūs asmenys pristatomi į ligonines arba keturioms valandoms uždaromi į policijos komisariato laikino sulaikymo kameras.
Medikai ir policininkai skundžiasi sulaikytų išgėrusių asmenų triukšmavimu, agresyviu elgesiu bei sunkiomis darbo sąlygomis toje patalpoje, kurioje laikomi neblaivūs sulaikytieji.
