„Mokslo kavinė“ – tai parduotuvė, kavinė, biuras ir gamybinė erdvė, kur pristatomi inovatyvūs produktai bei paslaugos, eksperimentiniai gaminiai. Be viso to, čia ir jaunųjų verslininkų susitikimo vieta, taip pat – mokinių, besidominčių verslu.
Pagrindinis „Mokslo kavinės“ tikslas – sudaryti sąlygas vieno langelio principu viešinti žemės ūkio sektoriaus mokslininkų, studentų, moksleivių kuriamus inovatyvius produktus ir paslaugas, o veiklą kavinė vykdo keliomis kryptimis – sudaro sąlygas pasigaminti eksperimentinius gaminius, skatina inovatyvų lietuvišką verslą, aktyviems žmonėms siūlo rinkai pristatyti savo produktus ar pasaugas laikotarpiu, kai verslas smulkus ir mažai žinomas.
„Esame partnerystės platforma“, – sako šios idėjos sumanytoja ir įgyvendintoja Irena Vedeikienė. „Mokslo kavinės“ pradžia – A.Stulginskio universiteto integruotame mokslo, studijų ir verslo centre, slėnyje „Nemunas“.
„Visą gyvenimą dirbau A.Stulginskio universitete, nuo pat studijų laikų. 2007 metais pradėjome kurti slėnį, ir dalyvavau kuriant jo programą, vėliau – dirbau pačiame slėnyje.
Mano mintis – slėniams reikia ne tik komunikavimo centro, bet ir tarpinės grandies, kur galėtų lankytis vaikai. „Mokslo kavinės“ tikslas buvo ugdyti jaunąją grandį, kad jie kuo anksčiau ateitų į universitetą, į mokslų centrą, pradėtų bendrauti ir kuo anksčiau galvotų apie savo verslą“, – pasakojo I.Vedeikienė.
Tačiau, slėnyje įsteigus komunikavimo centrą, nublanko mokslo kavinės veikla. Todėl šios idėjos savarankiškai ėmėsi pati I.Vedeikienė.
„Kurdami slėnį mes važinėjome į Škotiją, į Olandiją ir aš mačiau, kaip tai veikia kitose valstybėse, atlikau studijas apie tokių įstaigų veiklą Amerikoje, Indijoje, Kinijoje. Suprantu, kad su jaunimu reikia dirbti aktyviai, daug ir tiesiogiai.
Tada Kauno rajone įsteigiau įmonę. Bet reikėjo ir vietos mieste, nes rajone yra per mažai žinomumo ir sklaidos“, – pasakojo pašnekovė.
Šiuo metu „Mokslo kavinės“ erdvės – trijose patalpose. E.Ožeškienės gatvėje veikia kavinė, parduotuvė bei nedidelis biuras, o Petrašiūnų mikrorajone – eksperimentinis cechas bei užkandinė.
„Ši veikla nėra pelninga, o užkandinė yra tam, kad padėtų išsilaikyti, nes jos apyvartumas yra greitesnis“, – aiškino I.Vedeikienė.
„Mokslo kavinėje“ galima paragauti ar įsigyti įprastose parduotuvėse nesančių maisto produktų, kurių didžioji dalis – lietuvių gamintojų. Dar vienas svarbus dalykas – po savo stogu „Mokslo kavinė“ priima tik jaunųjų verslininkų produkciją.
Greta to, į verslumo pamokas kviečiami ir mokiniai, o edukacinė veikla – taip pat vienas iš „Mokslo kavinės“ prioritetų.
„Vaikai turi pradėti kurti jau pradinėje mokykloje, dar geriau – darželyje. Taip jie susidomės verslu ir galbūt taps verslininkais. Tokia mintis buvo nuo pat pradžių, mes ją puoselėjome universitete ir slėnyje.
„Mokslo kavinę“ pristatome kaip platformą jaunam verslui, o aš pati konsultuoju verslo, finansų paieškos klausimais. Parduotuvė buvo reikalinga tam, kad pristatytume jaunų verslininkų kuriamus produktus. Ir produktai, ir verslai čia – išskirtiniai, nišiniai, o produktai – geros kokybės“, – sakė I.Vedeikienė.
Pašnekovė sako, kad jauni žmonės turi labai daug idėjų, tačiau jiems stinga bazės ir pinigų jas įgyvendinti.
„Mokslo kavinę“ jaunieji verslininkai suranda, pasak I.Vedeikienės, iš lūpų į lūpas. Savo ruožtu išskirtinių produktų ieško ir ji pati – mugėse, parodose.
„Priklausau Kauno rajono vietos veiklos grupei, tad turiu galimybę pamatyti, ką kuria žmonės regionuose, mano tikslas – kad į mūsų parduotuvę suplauktų kuo daugiau bendruomeninių produktų.
Štai visai netikėtai radau Enriką, kuri dabar dirba pas mus. Ji perlas. Ji sukūrė visą mūsų parduotuvės interjerą, pristato savo kurtas įvairių skonių arbatas, o dabar visi kartu pristatome ir veganiškus ledus iš riešutų sviesto“, – kalbėjo I.Vedeikienė.
Beje, dalis produkcijos čia yra pažymėta „Mokslo kavinės“ ženklu, mat I.Vedeikienė sako, jog ir pati mėgsta eksperimentuoti su skoniais.
Vienas iš išskirtinių produktų – česnakinis riešutų sviestas, kurio skonį Irena atrado visiškai netikėtai. Moteris norėjo paragauti pagaminto paprasto riešutų sviesto, tačiau jo netyčia paragavo su šaukštu, kuriame prieš tai buvo česnakas.
„Man tas skonis taip patiko“, – juokėsi pašnekovė.
„Mokslo kavinėje“ taip pat galima rasti ir kitų skonių riešutų sviesto, džiovintų šamo lazdelių šokolade, produktų iš kanapių, užtepėlių ir net bambuko dantų šepetėlių.
Su jaunais verslininkais dirbanti I.Vedeikienė sako, kad daugiau dėmesio verslumo skatinimui galėtų skirti ir įstatymų leidėjai.
„Jaunimui sudėtingos sąlygos, labai daug biurokratizmo, brangu įsisteigti įmonę, o gamybai reikia patalpų. Tad jaunam žmogui pradžioje reikia turėti nemenką kapitalą, jei jis nori dirbti legaliai. Todėl mes jiems siūlome ateiti ir dirbti.
Daugeliu atveju valdžios kalbos apie naujo verslo skatinimą yra deklaratyvios. Jaunam žmogui pagalbos reikia čia ir dabar. Jis turi gauti galbūt pinigų krepšelį savo verslo pradžiai ir tik po pradėkim skaičiuoti mokesčius. Dar daugiau – galbūt jo verslas nepasiteisins, bet tai yra normalu. Pasaulyje yra sakoma, kad vienas iš dešimties verslų, būna, pasiteisina. Tokia yra statistika ir tai nėra nusikaltimas“, – kalbėjo I.Vedeikienė.
Pasak I.Vedeikienės, nors daugiausiai mokesčių sumoka didžiosios įmonės, tačiau jauno ir smulkaus verslo skatinimas taip pat turėtų būti vienas iš prioritetų.
„Gerokai daugiau sumokėtų ir mažieji, bet mums reikia auginti darbščius žmones, jiems padėti ir juos saugoti“, – kalbėjo kaunietė.
Moters tikslas – kad „Mokslo kavinių“ tinklas atsirastų visoje Lietuvoje. Taip ne tik išaugtų realizacija, bet savo kuriamus produktus lengviau galėtų parduoti regionuose dirbantys jaunieji verslininkai.
„Tai padėtų regionuose sukurti darbo vietas, paskatintų bendruomenių žmones kurti savo verslus, per bendrą tinklą realizuoti produktus“, – sakė I.Vedeikienė.
„Mokslo kavinėje“ dirbanti Enrika Marozaitė sako, kad jau netrukus čia atidarys ir savo meno studiją.
Idėjų nestokojanti Vilniaus dailės akademijos studentė gamina arbatas, kartu su kolegėmis kūrė ledus ir įrengė bei sukūrė visą „Mokslo kavinės“ interjerą, kuriame savo vietą rado seni baldai ir netikėtos detalės.
„Mes susipažinome, kai Kaziuko mugėje aš prekiavau savo kurtomis prieskonių arbatomis bei veganiškais saldumynais. Mane užkalbino.
Kai čia atėjau, man patiko šios vietos idėja, pamačiau, kiek žmonės įdėję darbo, bet kažkas vis dar buvo ne taip, todėl viską dariau – nuo spintelių pertvarkymo iki etikečių kūrimo.
„Mokslo kavinė“ yra jaunų žmonių idėjų vieta. Todėl čia stovi didelis apvalus stalas – kad žmonės ateitų, susėtų ir čia augtų idėjos“, – sakė E.Marozaitė.
Kaune esanti „Mokslo kavinė“ bendradarbiauja ne tik su pavieniais idėjų turinčiais žmonėmis, tačiau ir su įmonėmis bei ūkiais – Piprės ūkiu, bendrovėmis „Sumaišyk LT – Dribsnis LT“, „Mėlynė“, „Sveikatos sauja“, „Kanapinė krautuvė“, Kęstučio Zinkevičiaus, Rūtos Petkauskienės ūkiais, LAMMC sodininkystės, žemdirbystės ir miškų institutais bei daugybe kitų.
