Laukia pritarimo
J.Džiugelis sako, kad mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais ne mokymosi tikslais – kol kas yra tik idėja, o pats įstatymo projektas dar nėra paruoštas. Pasak Seimo nario, mintis apie mobiliųjų telefonų draudimą mokyklose kilo stebint užsienio patirtį bei matant, kaip stipriai suprastėjo ugdymo kokybė.
Jis paaiškino, kad draudimas būtų taikomas ne mokyklos teritorijoje, bet būtent pamokų metu – moksleiviai savo telefonus galėtų palikti specialiose dėžutėse ar spintelėse. Jis teigė, nors didžioji dalis šalies mokyklų panašius sprendimus gali priimti, tokios taisyklės laikosi mažuma. Seimo narys pridūrė, kad dar nori sulaukti mokyklų reakcijų, pasižiūrėti, kurios ugdymo įstaigos tokius ribojimus taiko, o kurios – ne. Nuo to esą ir priklausys jo sprendimas.
Vaikai impulsyvesni
Smilgių gimnazijos direktorė Asta Kačarauskienė sako, kad toks sprendimas būtų geras, nes jis sustiprintų vadovų ir mokytojų galias.
„Mes bandome patys kovoti, bet kadangi nėra įstatyminės bazės, vyksta prieštaravimai, ir mūsų žodžiai iki galo nepasiekia tikslo. Skatinam, prašom vaikų nenaudoti telefonų, bet yra atvejų, kada jie nepaiso mokytojų įspėjimų, ir telefonai atkeliauja net iki mano kabineto. Tada kviečiame tėvelius, kalbamės ir ieškome sprendimų“, – tvirtino A.Kačarauskienė.
Į telefonus vaikai įninka ypač pertraukų metu, ir kad taip kenkia savo sveikatai, direktorė net neabejoja.
„Vaikai į pamoką turėtų grįžti susikaupę, tačiau žaidimai priverčia vaikų smegenis būti įsitempusias, tad jie nepailsi, ir tai tikrai trukdo ugdymui. Be to, pastebim, kad vaikai tampa vis labiau impulsyvūs“, – kalbėjo A.Kačarauskienė.
Telefonas – pagalbinis įrankis
Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos direktorė Gita Kubilienė tvirtino, kad mokykloje pamokų metu savo reikmėms naudotis telefonu vaikams ir taip neleidžiama, todėl toks Seimo nario siūlymas nieko nepakeistų. Moksleiviai telefonu naudojasi tik ugdymo tikslais. Pavyzdžiui, dažniausiai telefonai naudojami anglų kalbos pamokose. Ar matematikos, kada reikalinga naudotis skaičiuotuvu. Kiekviename kabinete yra specialios kišenėlės, kad vaikai galėtų telefonus pasidėti.
„Esame sutarę su vaikais, tėveliais ir net mokyklos sutartyje yra nurodyta, kad telefonais pamokų metu naudotis negalima, ir vaikai tą puikiai supranta. Pertraukų metu telefonu vaikai naudojasi ir leidžiame tą daryti. Šiais laikais vaikams būti be išmaniųjų įrenginių jau nebeįsivaizduojamas dalykas. Toks gyvenimas, ir jis vyksta virtualioje erdvėje. Jei įsigaliotų draudimas mokykloje turėti telefonus, nežinau, ar tai būtų teisingas sprendimas. Turbūt tam nepritartų ir patys tėveliai. Juk visko atsitinka, kartais tiek tėvams, tiek vaikams reikia neatidėliojamai susisiekti“, – mintimis dalijosi G.Kubilienė.
Komunikavimo priemonė
Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis pasakojo, kad mokykloje dėl mobiliųjų telefonų naudojimo yra nustatytos tam tikros taisyklės. Klasėse yra specialios dėžutės tokiems įrenginiams susidėti, be to, kiekviename kabinete – ženklas, draudžiantis naudotis mobiliuoju telefonu. Interneto ryšys yra visur, todėl vaikai bet kurioje mokyklos vietoje gali juo naudotis. Direktorius nemato prasmės to uždrausti, nes šiais laikais telefonai vaikams yra parankinė komunikavimo priemonė, o pandemijos metu ji ypač reikalinga.
„Dalis mūsų vaikų yra važinėjantys ir jiems reikia susisiekti su tėvais. Kad ir šiandien, dvylikai vaikų patvirtinti teigiami testai. Jie iš karto skambino tėvams ir informavo, kad juos pasiimtų. Aišku, tą gali padaryti ir klasių vadovai, bet juk jie turi pamokas. Galų gale tėvai turi įsivedę programėles, kad matytų, kur jų vaikas yra pamokų metu. Manau, turėtų likti viskas taip, kaip yra. J.Džiugelio mąstymas jau šiek tiek pasenęs“, – mano R.Baltušis.
Be to, anot direktoriaus, nemažai mokytojų naudoja mobiliuosius įrenginius pamokoje kaip mokslo ir žinių įrankį.
„Suprantama, kad pamokos metu naudotis telefonu savo reikmėms neleidžiama. Yra susitarimai ir jų laikomės“, – sakė direktorius ir neslėpė, kad būna tokių atvejų, kai vaikai slepiasi ir pašaliniais darbais užsiiminėja po stalu, bet tai vienetiniai atvejai. Pirmą kartą pažeidusiam taisykles vaikui skiriamas įspėjimas. Jeigu kartojasi – gali būti skiriama nuobauda Vaiko gerovės komisijos nutarimu.
„Jeigu tokie vaiko veiksmai vyksta sistemingai, po pirmojo įspėjimo seka papeikimas, vėliau griežtas papeikimas, nes tai yra mokinio taisyklių nesilaikymas. Visgi džiaugiuosi, kad tokios praktikos dar neturėjome ir už piktybinį mobilaus telefono naudojimą neteko nieko nubausti, tikiuosi ir neteks“, – sakė R.Baltušis.
Siūlo susitarti
Panevėžio rajono pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Liudmila Nikolajeva idėją drausti naudotis telefonu mokykloje vertina dvejopai. Pasak jos, verčiau reikėtų ieškoti susitarimo.
„Mano žiniomis, mokyklose bent jau žodinis susitarimas – pamokų metu nesinaudoti telefonais – ir taip yra. Praktika jau taikoma, todėl tokio draudimo nelabai ir suprantu. Be to, noriu pažymėti, kad visi draudimai susilaukia pasipriešinimo iš žmonių. Tai galėtų būti daugiau rekomendacija, kuria remiantis vyktų diskusija pačiose mokyklose su vadovais ir bendruomene. Visų bendras sprendimas sulauktų mažiau pasipriešinimo. Aklai priimti draudimą valstybiniu lygiu, mano supratimu, nėra tinkama“, – sako L.Nikolajeva.
Seime svarstoma apie galimybę įstatymu įteisinti draudimą mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais ne mokymosi tikslais.
Susvetimėjimas visuomenėje
Paklausta, kodėl vaikai taip prisirišę prie mobiliųjų įrenginių ir jais savo reikmėms naudojasi net pamokų metu, psichologė sako, kad taip elgiasi tie vaikai, kurie apskritai neturi motyvacijos mokytis. O tie, kurie jos neturi – jokia pamoka neatstos žaidimo telefone.
Pastebima ir tai, kad mokykloje mokiniai dažniausiai į telefonus įninka pertraukų metu, tačiau psichologės tokie dalykai nestebina.
„Visuomenėje yra susvetimėjimas, mažiau bendravimo, ir tas liečia visus: tėvus, vaikus, paauglius. Pažiūrėkite, juk kavinėje labai dažnai galime stebėti, kaip suaugusieji, sėdėdami prie staliuko, rankose laiko telefonus. Arba į pasimatymą atėjusi jaunuolių pora, belaukdama kavos, abu sėdi telefonuose. Akivaizdu, kad dabartinis bendravimas nebeatitinka to atviro bendravimo su pasikalbėjimais, pasakojimais ir panašiai. Tas jaučiama ir mokyklose, ypač po karantino. Vaikai atpratę bendrauti gyvai. Bendravimo įgūdžiai silpnėja.
Be to, gyvas bendravimas reikalauja daugiau pastangų, drąsos, kalbėjimo, žinių. Pasislėpti už mobilaus telefono žymiai lengviau. Iš kitos pusės žiūrint, vaikams, kurie turi bendravimo problemų, telefonas tampa kaip išeitis. Jie socialiniuose tinkluose susiranda draugų, su kuriais susirašinėja. Jeigu vaikas aplinkoje neturi draugų, tai jis bendramintį susiranda virtualioje erdvėje ir taip tenkina savo bendravimo poreikį“, – kalbėjo L.Nikolajeva.
