Į mitingą prie Seimo susirinko apie 1 tūkst. mokytojų iš visos Lietuvos, jie prisiekė negaunantys 1407 eurų „į rankas“, nunešė algalapius į Seimą, sakė kalbas.
Čia atėjo ir politikų iš opozicijos – demokratų atstovės Rima Baškienė ir Vilija Targamadzė, darbietė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė,
Taip pat su mokytojais pasikalbėti atėjo ir viena valdančiųjų lyderių R.Morkūnaitė-Mikulėnienė kartu su partijos kolege iš Švietimo komiteto Dalia Asanavičiūte.
Abi politikės šnekučiavosi su keliais mokytojais, kai 15min žurnalistas paprašė pasikalbėti su konservatorių frakcijos seniūne.
Seimo narė pasakojo iš mokytojų išgirdusi nusivylimą dėl atlyginimo dydžio, kad jis nėra toks, kokį skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
„Mokytojai teigia, kad už pilną etatą suma, kurią jie gauna, skiriasi nuo tos, kurią pateikia ministerija (...) Aš suprantu, kad ne visada galima atliepti algos dydžio lūkesčius, bet turbūt būtų galima atliepti tą tokį teisingumo jausmą, kad tuos skaičius pavyktų kažkaip suvienodinti“, – sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak jos, mokytojai pasakojo ir apie bereikalingą biurokratiją, ir kitas „susikaupusias nuoskaudas“.
-
Atnaujinamas pedagogų streikas, vyks mitingas prie Seimo
-
A. Navickas tikisi „sąžiningo balsavimo“ Seime tenkinant pedagogų reikalavimus
-
Seimo pirmininkė: finansavimas švietimui galėtų didėti tik mažinant jį kitoms sritims
-
NŠA: streike dalyvauja apie 2,4 tūkst. švietimo įstaigų darbuotojų
-
Prie Seimo – mokytojų mitingas: pedagogė iš Kaišiadorių pasakė, kiek uždirba ir ką gali sau leisti
„Čia mes turime problemą“
15min žurnalistas paklausė politikės, ką ji iš mokytojų mitingo išsineš į biudžeto svarstymą Seime.
„Sunkus dalykas. Jeigu taip atvirai, tai naktį sapnavau šitą klausimą, tai rodo, kad yra stipriai galvoje ir širdy, gailu matyti tokią situaciją“, – pasakojo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Jos teigimu, biudžeto galimybės yra „tokios, kokios jos yra“, tačiau vilčių dedama į pavestą atlikti auditą, kaip naudojamos švietimui skirtos lėšos.
„Galbūt čia irgi rasis kažkokių atsakymų, nes kasmet tas biudžetas didėja, šiemet jis didėja gana ženkliai – būtent švietimo sistemai, mokytojų atlygiui, bet žmonės vis tiek nejaučia to pagerėjimo“, – teigė Seimo narė.
„Tai čia mes turime problemą, kurią spręsti nėra taip paprasta, daug kas priklauso ir nuo mokyklų tinklų, ir nuo kitų dalykų, kažkiek ir nuo savivaldos“, – pridūrė ji.
Ji sakė, kad „norėtųsi suteikti viltį, kad bus ženkliai geriau, bet biudžeto pajėgumai yra tokie, kokie yra“.
Ko prašo mokytojai?
Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.
Tuo metu streiką organizuojanti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga su tokiu algų mokytojams kėlimu nesutinka ir siūlo kompromisinį pasiūlymą – darbo užmokestį pedagogams didinti du kartus po 15 procentų.
ŠMSM kartoja, kad labiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.
Tą patį sako ir R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Tos galimybės, kurios yra įmanomos – 10 ir 10 proc., jeigu neklystu, bet tai, ko norėtų profsąjunga – po 15 proc., tai tiesiog pagal biudžeto galimybes yra neįmanoma“, – pabrėžė politikė.
