Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2010 07 22

Į narkotikų kontrolės programą priverstinio moksleivių tikrinimo įtraukti neplanuojama

Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2009–2016 metų programą tobulinanti darbo grupė priverstinio moksleivių tikrinimo mokyklose į ją įtraukti neplanuoja.
Pas sulaikytą kaunietį rastas heroinas
Narkotikai / Kauno apskrities VPK nuotr.

„Šioje programoje mes nusprendėm nerašyti dėl to, kad surinkome visą tarptautinę praktiką“, – po darbo grupės posėdžio BNS sakė Vincė Vaidevutė Margevičienė.

Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionių demokratų partijai priklausančios parlamentarės teigimu, į Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą įtraukti moksleivių tikrinimą mokyklose primygtinai siūlė organizacija „Tėvai prieš narkotikus“.

Šiam siūlymui teigė nepritarianti Narkotikų kontrolės departamento (NKD) direktorė Audronė Astrauskienė.

Parlamentarės teigimu, tobulinamoje Nacionalinėje narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2009–2016 metų programoje didelių naujovių nebus.„Jeigu yra įtarimas, kad vaikas yra pavartojęs narkotinių medžiagų, tada yra nustatyta tvarka, kad reikia iškviesti ir sveikatos priežiūros specialistą, ir tėvus, ir tada nusprendžia sveikatos priežiūros specialistas, kokios jam (BNS – moksleiviui) reikia paslaugos – ar jam reikia dar prieš tai nustatyti, ar jau vežti iš karto į psichikos sveikatos centrą ar priklausomybės centrą ir paimti jau kraujo tyrimus, kad nustatytų tiksliai, kuo jis yra apsinuodijęs. Ir tada taikyti gydymo metodą“, – BNS sakė NKD vadovaujanti A.Astrauskienė.

Jos teigimu, priverstinis moksleivių tikrinimas netaikomas nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, nei JAV.

„Amerikoje yra taikoma tik popamokinei veiklai. Jeigu nustatoma, kad jis yra pavartojęs kažkokių narkotinių medžiagų, jam yra taikoma bausmė, kad jis negali lankyti to sporto ar kažkokio jo mėgiamo užsiėmimo mėnesį ar du. Ir jis tada iš tikrųjų yra suinteresuotas nebevartoti tų narkotinių medžiagų“, – pasakojo NKD direktorė.

Anot jos, galimybę vaiką nuvesti į psichikos sveikatos ar priklausomybės ligų centrą tėvai Lietuvoje turi. „Iš tikrųjų, tai turi spręsti specialistas ir iš karto paskirti, ar jam reikia kažkokios laboratorinės ar stacionarinės pagalbos“, – teigė A.Astrauskienė.

Pasak V.V.Margevičienės, rudenį šiuo klausimu planuojama rengti diskusijas, į kurias bus kviečiami tiek tėvai, tiek mokyklų atstovai.

Parlamentarės teigimu, tobulinamoje Nacionalinėje narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2009–2016 metų programoje didelių naujovių nebus. Vis dėlto planuojama išplėsti socialines paslaugas, daugiau įgaliojimų suteikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

„Tai yra visos psichosocialinės reabilitacijos, tai yra žmogaus asmenybės atstatymo programos, ko iki šiol nebuvo, daugiau psichologo paslaugų, daugiau tokių paslaugų žmogui, kad jis vėl sugebėtų atstatyti bendravimo įgūdžius, atstatyti gebėjimą galbūt tęsti mokslą, atstatyti jo gebėjimą susirasti darbą ir eiti dirbti“, – teigė V.V.Margevičienė.

Darbo grupės patobulintą programos variantą Seimo valdybai planuojama įteikti penktadienį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos