Tarp žvejų – daugiausia poilsiautojų
Ant tilto stoviniavęs žvejys Vladimiras pasakojo esąs iš Vilniaus, atvykęs savaitę pailsėti kartu su Maskvoje gyvenančiais dukra bei anūkais. Kol šie tingiai vartosi smėlyje, vyras leidžia dienas ant Palangos tilto. Vladimiras prisipažino žvejojantis dėl azarto, tačiau pagautas žuvis pasilieka sau. Paklaustas, ar tarp žvejojančių ant tilto yra tokių, kurie pagautą žuvį parduotų, jis tik purtė galvą: „Laimikis nedidelis, nedaug teužsidirbsi“. Be to, vilnietis teigė pastebėjęs, jog žvejojantieji, beveik visi be išimties, iš kitų miestų, tad žvejyba jiems – atostogų hobis, o ne pralobimo šaltinis.
Policijai nekliūva
Pasiteiravus, ar nesulaukia jokio pareigūnų dėmesio, žvejys tik nusijuokė: pagaudamas vos keletą žuvų per dieną, jis nedaro nei nusikaltimo, nei žalos gamtai. „Žinoma, jei imčiau traukti žuvis dideliais tinklais, kitaip tariant, brakonieriauti, problemų tikrai būtų. Tačiau brakonierius – tai ne žvejys, jis siekia tik pelno. O man svarbiausia – procesas, o ne pasipelnymas“.
Laimikis – nebe toks, kaip anksčiau
Vladimiras ant Palangos tilto žvejoja ne pirmus metus. Lygindamas ankstesnius metus su šiais, jia pastebėjo, jog žuvies gerokai mažiau – net ir 2007-ųjų vasarą jos buvo daugiau. Paklaustas, ar gali būti, jog žuvį gąsdina palei pat tiltą motorinėmis valtimis nardantys poilsiautojai, žvejys teigė manantis, jog ji laikui bėgant prisitaikė. „Galbūt žuvis nuo pakrančių veja tarša“, – svarstė vyras. Jo teigimu, prieš daug metų žvejyba ant šio tilto atrodė visai kitaip – vanduo ties tiltu buvo daug švaresnis, galėjai netgi matyti plaukiojančias žuvis.
Vladimiro teigimu, „sugadinta“ ne tik jūra, bet ir ežerai: „Brakonieriai, stengdamiesi pagauti kuo daugiau žuvies, užmušinėja ją elektra. Daugybėje ežerų galima rasti plūduriuojančios negyvos žuvies, kurios nespėta susemti“.
