Seimo plenarinio posėdžio transliaciją žiūrėkite čia:
Naujos kadencijos Seimas pradėjo darbą.
Užėmė Seimo pirmininko vietą
19:27
Posėdžiui pirmininkaujantis A.Vinkus pasveikino V.Čmilytę-Nielsen su išrinkimu ir linkėjo darbų, naudingų Lietuvai ir jos piliečiams.
Jis sakė, kad negali įteikti jai gėlių, nes pandemija.
Paskelbus balsavimo rezultatus, į kolegas besikreipusi V.Čmilytė-Nielsen sakė, kad jai garbė būti jų išrinkta Seimo pirmininke.
Tapimą parlamento vadove ji supranta kaip pareigą ieškoti sutarimo 13-ajame Seime ir užtikrinti sąžiningos politikos standartą.
„Jūsų sprendimą norėčiau vertinti ir kaip pritarimą veikti kartu ir konstruktyviai žvelgti į ateitį. Neabejoju, kad taip galime atnaujinti Seimo darbo kultūrą“, – kalbėjo ji.
Neabejoju, kad taip galime atnaujinti Seimo darbo kultūrą.
Taip pat V.Čmilytė-Nielsen kreipėsi į Lietuvos žmones.
Ji sakė, kad šiandien prisiekę Seimo nariai yra visų labai įvairių šalies žmonių atstovai, kurie piliečių vardu artimiausius ketverius metus priims pačius svarbiausius sprendimus, lemsiančius valstybės ateities kursą, formuos jos viešosios erdvės diskursą ir kultūrą.
„Ieškokite savęs šiame Seime vienmandatės rinkimų apygardos ribomis ar vertybiniu pagrindu, būkite aktyvūs, rodykite dulkančių reformų kampus, įpareigokite mus, 13-ąjį Lietuvos Respublikos Seimą, realizuoti tikras ir praktiškas jūsų viltis ateities Lietuvos teisėkūroje“, – kvietė ji.
V.Čmilytė-Nielsen iš A.Vinkaus perėmė pirmininkavimą Seimo plenariniui posėdžiui ir užėmė parlamento vadovo postą.
V.Čmilytė-Nielsen – naujoji Seimo pirmininkė
19:03 Atnaujinta 19:20
Už V.Čmilytės-Nielsen kandidatūrą per slaptą balsavimą buvo 106 Seimo nariai, 18 – prieš, susilaikė penki. Du biuleteniai buvo negaliojantys.
Apie tai per Seimo posėdį pranešė jam pirmininkaujantis Antanas Vinkus.
V.Čmilytė-Nielsen teigė esanti patenkinta balsavimo rezultatais.
Akivaizdu, kad ir iš opozicijos taip pat buvo balsų už.
„Labai džiaugiuosi tokiu pasitikėjimu išreikštu kolegų Seimo narių, – žurnalistams komentavo ji. – Džiaugiuosi, kad palaikymas yra didelis. Akivaizdu, kad ir iš opozicijos taip pat buvo balsų už.“
Tarp svarbiausių Seimo darbų V.Čmilytė-Nielsen įvardijo biudžeto priėmimą bei galimybę dirbti nuotoliniu būdu. To esą reikia dėl COVID-19 pandemijos.
„Biudžetas yra svarbiausias šio rudens Seimo darbas. O mūsų darbas užtikrinti, kad Seimas nepertraukiamai dirbtų, nepriklausomai nuo to, kokios bebūtų sąlygos ir kokia situacija su pandemija“, – komentavo išrinktoji Seimo pirmininkė.
Seimas rengiasi balsavimui
18:17
Pagyros iš „valstiečio“ lūpų
17:55
„Valstiečių“ atstovas Stasys Tumėnas sakė, kad, norint, jog Seimo prestižas didėtų, pasitikėjimas parlamentu augtų, reikia išsirinkti parlamento pirmininką, kuris jungia, o ne skiria, kuris ne griauna, o stato, stiprina pasitikėjimą valstybe.
„Šiandien mes renkame Seimo pirmininką, galintį, gebantį ir norintį užtikrinti teisės viršenybės principą, pateisinti piliečių norus matyti pagarba kitaip mąstantiems grįstą veiksmingą darbą Seime, kuris pamažu padėtų atstatyti ir įgytų autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo S.Tumėnas.
V.Čmilytė-Nielsen, pasak jo, turi visas Seimo pirmininkui būtinas savybes.
A.Armonaitė: ko gero, liberaliausia kandidatė Seimo istorijoje
17:48
Vienos koalicijos partnerių – Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sakė tikinti, kad V.Čmilytė-Nielsen gali padaryti taip, kad Seime turėsime ne tik formalias taisykles, bet ir jų būtų laikomasi.
Taip pat, kad Seime būtų daugiau pagarbos ne tik bendraminčiams, bet ir oponentams.
A.Armonaitė akcentavo, kad Seimo pirmininkas – ne tik parlamento darbo organizatorius, bet ir vienas iš trijų svarbiausių valstybės pareigūnų, esant reikalui galintis vadovauti šaliai.
Nepaisant to, kad rinkimų kampanijos metu ji ir V.Čmilytė-Nielsen, jų vadovaujamos partijos buvo konkurentės, A.Armonaitė tikino, kad, kaip liberalių pažiūrų politikė ir pilietė, labai džiaugiasi galėsianti balsuoti už, ko gero, liberaliausią kandidatą į Seimo pirmininkus per visą Lietuvos istoriją.
Sulaukė įvairių klausimų
17:30
Po V.Čmilytės-Nielsen prisistatymo kalbos parlamentarams suteikta galimybė užduoti jai klausimus.
Seimo narys Vytautas Bakas klausė, kaip ji vertina, kad parlamento pirmininkas dabar renkamas iš vieno kandidato, ar nėra jų daugiau kandidatų, tinkančių šioms pareigoms. Taip pat jis politikas minėjo, kad V.Čmilytė-Nielsen yra korupcijos byloje teisiamos partijos atstovė.
V.Čmilytė-Nielsen sakė neturinti jokio asmeninio ryšio su minima politinės korupcijos istorija. Ji nurodė esanti trečia Liberalų sąjūdžio pirmininkė per pastaruosius ketverius metus.
Kartu liberalė akcentavo, kad tiek ja asmeniškai, tiek partija pasitikėjimą yra išreiškę rinkėjai.
„Ir tai, matyt, man didžiausias padrąsinimas ir patikinimas, kad šiandien stovėti šioje tribūnoje aš turiu moralinę teisę“, – teigė ji.
Tai, matyt, man didžiausias padrąsinimas ir patikinimas, kad šiandien stovėti šioje tribūnoje aš turiu moralinę teisę
Taip pat V.Čmilytė-Nielsen sakė Seimo salėje matanti daug kandidatų, galinčių kandidatuoti į parlamento pirmininkus.
„Valstietis“ Arvydas Nekrošius teiravosi, ar V.Čmilytei-Nielsen užteks drąsos įgyvendinti deklaruotus pokyčius. Jis minėjo, kad dažnai norint ką nors pakeisti susiduriama su dideliu pasipriešinimu.
Kartu jis prašė nurodyti kelis svarbiausius darbus.
Kandidatė į Seimo pirmininkes nurodė, kad svarbiausias laukiantis darbas – kitų metų valstybės biudžeto priėmimas. Organizacine prasme būtina pasirengti tam, kad viskas vyktų sklandžiai. Dėl to, jos teigimu, reikia sudaryti galimybes Seimui dirbti nuotoliniu būdu.
Socialdemokratas Algirdas Sysas klausė, ar V.Čmilytė-Nielsen pritaria buvusio parlamento pirmininko Viktoro Pranckiečio teiginiui, esą mažuma turi paklusti daugumai.
Ji sakė, kad Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai buvo tie, kurie griežčiausiai kritikavo šiuos žodžius. Kartu ji tikino, kad liberalai yra tie žmonės, kurie dėl kritikos nepyksta.
V.Čmilytė-Nielsen: kandidatuoju, nes vertinu sąžiningą politiką
16:56
Prisistatydama kolegoms parlamentarams V.Čmilytė-Nielsen sakė, kad į Seimo pirmininkes kandidatuoja, nes labai vertina sąžiningą politiką ir jos diktuojamas taisykles.
Ji aiškino, kad vertina pastaruosius dešimtmečius formuotą nuostatą dėl partnerių santykių parlamente, dėl daugumos ir opozicijos santykio.
V.Čmilytė-Nielsen aiškino, kad vakar vieni buvo opozicijoje, kiti – valdančiojoje daugumoje.
„Šiandien paveikslas keičiasi. Tačiau kuriamas ryšys ir pagarba išlieka, jeigu to siekiama“, – sakė ji.
V.Čmilytė-Nielsen pastebėjo, kad kokybiškos teisėkūros srityje vis dar yra problemų. Ji sakė, kad, sprendžiant iš statistikos, Seimo veikla teisėkūros srityje, kitaip nei kitose Europos Sąjungos šalyse, yra itin intensyvi. Skubotai priimama labai daug teisės projektų.
Tai veda prie to, kad kiekybiniai, o ne kokybiniai rodikliai lemia Seimo darbo įvertinimo kriterijus.
„Taip neturėtų būti. Vertinant teisėkūros veiklą reikia prisiminti esminį tikslingumo principą: teisės akto projektas turi būti rengiamas ir priimamas tik tuo atveju, kai užsibrėžto tikslo negalima pasiekti kitais būdais“, – pažymėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Nors organizaciniai reikalai yra labai svarbūs siekiant sklandaus parlamento darbo, V.Čmilytės-Nielsen nuomone, Seimo pirmininko vaidmuo yra kur kas platesnis nei siauros pirmininkavimo posėdžiams ribos.
Ji išskyrė nešališkumą telkiant bendram darbui tiek parlamentines jėgas, tiek šalies politinę bendruomenę.
„Man, kaip liberalių pažiūrų žmogui, ši funkcija yra artima ir suprantama. Netikiu, kad problemų sprendimas įmanomas per konfliktą. Esu įsitikinusi, kad tvarus rezultatas pasiekiamas tik per konsensusą ir skirtingų pozicijų derinimą“, – akcentavo kandidatė į Seimo pirmininkes.
Žvelgiant į prasidedančią Seimo kadenciją, anot V.Čmilytės-Nielsen, matyti daug darbų, dėl kurių reikės ieškoti platesnio sutarimo tarp politinių jėgų.
Juolab, kad ir valdančiąją koaliciją sudarančiose partijose yra skirtingų nuomonių tam tikrais klausimais. Ji sakė besitikinti, kad valdantiesiems pavyks sutarti su opozicija.
Ir tikrai žinau, ko nedaryčiau, jei būčiau išrinkta: nebūsiu nepasiekiama, nedalyvausiu užkulisinėse intrigose, nesiimsiu gerinti Seimo įvaizdžio tokiomis dirbtinėmis priemonėmis.
V.Čmilytė-Nielsen aiškino, kad yra pasiryžusi tapti Seimo pirmininke. Ji teigė turinti parlamentinio ir organizacinio darbo patirties, į ką orientuotis, iš ko pasimokyti, adekvačiai suvokia laukiančius iššūkius, turi savybių su jais susidoroti.
„Ir tikrai žinau, ko nedaryčiau, jei būčiau išrinkta: nebūsiu nepasiekiama, nedalyvausiu užkulisinėse intrigose, nesiimsiu gerinti Seimo įvaizdžio tokiomis dirbtinėmis priemonėmis“, – žadėjo kandidatė į parlamento vadoves.
Tapusi Seimo pirmininke V.Čmilytė-Nielsen teigė sieksianti, kad šios kadencijos parlamentas į istoriją įeitų kaip tautos atstovybė, kuria pasitikima.
Vienintelė kandidatė
16:49
Apie tai, kad į Seimo pirmininkes kelia V.Čmilytės-Nielsen kandidatūrą, iš parlamento tribūnos pranešė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Jis perskaitė 65 parlamentarų, pasirašiusių siūlymą, pavardes. Tarp jų – valdančiosios koalicijos partneriai: konservatoriai, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio atstovai.
Daugiau kandidatų į Seimo pirmininkus nebuvo iškelta.
V.Čmilytė-Nielsen pagal procedūrą patvirtino sutinkanti būti kandidate.
„Labai malonu iš jūsų pusės“, – jai atsakė Seimo posėdžiui pirmininkaujantis Antanas Vinkus.
V.Čmilytė-Nielsen jaudulio nejaučia
16:45
Prieš Seimo posėdį, kuriame bus pateikta ir svarstoma jos kandidatūra į parlamento pirmininkes, V.Čmilytė-Nielsen sakė į salę žengianti su gera nuotaika.
„Tikrai labai smagu vėl susirinkti visiems kartu į naujos kadencijos Seimą. Ir šiandien turime priimti svarbių sprendimą. Bet tai, žinoma, tik pirmieji iš tų sprendimų, kuriuos turėsime priimti“, – žurnalistams sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
Paklausta, ar jaudinasi, V.Čmilytė-Nielsen atsakė, kad nelabai.
„Niekada negali būti tikras dėl palaikymo. Aš esu dėkinga koalicijos partneriams, kurie palaikė mano kandidatūrą šiame etape, kurie iškėlė mano kandidatūrą. Tai yra mūsų bendras sutarimas. Tai yra gera prielaida geram rezultatui šiandieną“, – kalbėjo kandidatė į Seimo pirmininkes.
V.Čmilytė-Nielsen kol kas nekomentavo, ką norėtų keisti Seimo darbe, jeigu būtų išrinkta jo vadove. Anot jos, tai diskusija vėlesniam laikui.
Tačiau pirmiausia mąstoma apie tai, kaip padaryti taip, jog parlamentas ir koronaviruso pandemijos metu veiktų nenutrūkstamai.
„Tai, matyt, ir bus vienas iš pirmųjų darbų“, – nurodė ji.
Išrenkamas paprasta balsų dauguma
Seimo pirmininkas renkamas pirmajame naujai išrinkto parlamento posėdyje.
Jis renkamas slaptu balsavimu.
Kandidatus į šias pareigas raštišku pareiškimu gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių.
Kandidatui į Seimo pirmininkus skiriama iki 30 minučių kalbėti ir tiek pat laiko atsakyti į klausimus.
Po to, jei Seimo nariai pageidauja, pradedamos diskusijos.
Parlamentaras laikomas išrinktu Seimo pirmininku, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė balsavusių Seimo narių.
Išrinkus Seimo pirmininką, renkami jo pavaduotojai.
Seimo statutas numato, kad parlamento vadovas gali turėti iki 7 pavaduotojų.
Dvi Seimo vicepirmininkų pozicijos skiriamos opozicijos atstovams.
Seimo pirmininko pavaduotojai taip pat renkami slaptu balsavimu.
Spręs dėl dviejų vicepirmininkų
Koalicijos partneriai sutarė, kad, kaip ir dabar, Seimo pirmininkas turės šešis pavaduotojus.
Pagal koalicijos partnerių suderintas kvotas, TS-LKD priklausys trys Seimo vicepirmininkų postai. Tarp jų – ir pirmojo parlamento pirmininko pavaduotojo.
Valdantieji jau paskelbė, kad penktadienį Seimo posėdyje į parlamento vicepirmininkus bus siūlomas konservatorius Jurgis Razma.
Taip pat į parlamento vicepirmininkus penktadienį bus teikiamas vienas opozicijos kandidatas.
Didžiausia opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija į Seimo pirmininko pavaduotojus kels „valstietės“ Aušrinės Norkienės kandidatūrą.
Laisvės partijai numatyta viena parlamento vicepirmininko pareigybė. Šios partijos kandidatas bus teikiamas kitą savaitę.
Liberalų sąjūdis, kaip sutarė koalicijos partneriai, parlamento vicepirmininko pareigybės negaus.
„Sutarėme taip, kad vis dėlto yra reikšminga pozicija Seimo pirmininko“, – ketvirtadienį sakė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.