Vidaus reikalų ministras teigia, kad net ir kitąmet įsigaliosiančiame valstybės tarnybos įstatyme nėra apibrėžta, kiek metų įstaiga gali turėti laikiną vadovą. Seimo antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė teigia, kad reikia apibrėžti, kiek gali vadovauti laikinas vadovas, be to atrodo, kad vietos tarsi specialiai saugomos konkrečiam asmeniui.
Nacionalinio transplantacijos biuro vadovo kėdė laisva liko prieš beveik 2 metus po to, kai A.Kubilienė pateko į Seimą. Laikinąja vadove tapusi Audronė Būziuvienė sako, kad įstaigai geriau turėti nuolatinį vadovą.
„Kaip žmogui yra sudėtinga, nes tas laikinas vadovas gaunasi du viename – jis turi atlikti, nesvarbu kas, ar pavaduotojas ar vyriausias specialistas ar departamento vadovas, savo pagrindines funkcijas ir dar prisiimti atsakomybę už visą įstaigą ir už vadovo funkciją. Tai – tikrai sunku“, – pasakojo laikinoji Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė A.Būziuvienė.
Panaši situacija – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centre (MOSTA). J.Petrauskienei persikėlus į švietimo ministeriją laikinai jos vietą užėmė Ramojus Reimeris.
„Be jokios abejonės laikinumas turi kažkokią pabaigą, kuri ne visada yra apibrėžta, ir su organizacijos plėtra susijęs planavimas taip pat yra paveikiamas šitų aplinkybių“, – dr. R.Reimeris.
Premjerui neatrodo, kad Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės ar Transplantacijos biuro vadovų vietos yra tarsi specialiai kam nors saugomos. Tačiau bent jau pirmajam greito aiškumo Saulius Skvernelis nežada.
„MOSTA funkcijos ir padėtis mūsų valdymo institucijose turi keistis ir keisis. Dabar vyksta aštrios diskusijos. MOSTA tapo įstaiga prie Vyriausybės ir turėtų tapti kompetencijų centru, gerokai platesniu negu švietimo klausimai. Kada bus aprašyta aiškiai jų funkcijos ir vieta valstybės valdymo sistemoje, tada. Natūralu. bus skelbiamas ir vadovo konkursas“, – sakė S.Skvernelis.
Panašu, kad nieko nėra pastoviau už laikinus vadovus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose įstaigose. Bent kelios jų dirba be nuolatinių vadovų. Gali atsitikti ir taip, kad Transplantacijos biuras taip ir liks su laikinąja vadove.
„Yra svarstoma mūsų pavaldžių institucijų pertvarka. Kad žmonėm nesukurtumėm bereikalingų lūkesčių, mes vadovų konkursų procesą esame pristabdę tol, kol bus aiškumas dėl to, kaip tos įstaigos bus išdėstytos, kiek jų bus, jos bus jungiamos ar nejungiamos“, – pasakojo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Antikorupcijos komisijos narė A.Bilotaitė sako, nėra normalu, kai metų metais įstaiga dirba su laikinu vadovu. 2015 m. ji teikė pataisą, kiek laiko žmogus gali pavaduoti, bet ji tada nebuvo priimta.
„Toks labai ilgas laikinas pavadavimas rodo, kad matyt ta vieta yra laikoma kažkam konkrečiai, ruošiamos konkurso sąlygos. Ar tas žmogus neatsilaisvina, bet kvepia tokiu dalyku. Iš tikrųjų matyt yra numatyta konkrečiam asmeniui“, – teigė A.Bilotaitė.
Tokiai padėčiai, kai įstaigose niekaip neatsiranda nuolatinių vadovų, nepritaria ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Bet net ir nauji įstatymai nieko nepakeis.
„Mūsų pasiūlytame ir priimtame Valstybės tarnybos įstatyme, kuris įsigalioja nuo 2019 m. sausio, yra numatyta, kad per pusę metų turi būti paskirtas vadovas, bet tai nesusiję su įmonėmis. Šiuo atveju tas pats klausimas lieka, kad nėra jokio termino, ir laikinai vadovas gali vadovauti. Nieko nėra pastoviau kaip laikinai“, – sakė E.Misiūnas.
Valstybės tarnautojų registro duomenimis, šiuo metu laisvų vadovų vietų yra beveik 40 valstybės ir savivaldybių įstaigų. Pavyzdžiui, laikinieji vadovai dirba Aplinkos apsaugos departamente, Geologijos tarnyboje, Studijų kokybės vertinimo centre, Valstybinėje ligonių kasoje, Radiacinės saugos centre, Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, Socialinių paslaugų priežiūros departamente ir kitose įstaigose.
