Į naujos kadencijos Seimą nepatekę parlamentarai, jų padėjėjai bei referentai vargti neturėtų. Jų kompensacijoms išmokėti šių metų biudžete buvo rezervuota apvali suma. Prieš ketverius metus atsiskaityti su parlamentą paliekančiais tautos išrinktaisiais ir jų pagalbininkais prireikė gerokai mažiau – apie 4 mln. litų.
Kelis šimtus tūkstančių litų iš politikos pasitrauksiantiems ministrams ir viceministrams turėtų atseikėti ir Vyriausybės kanceliarija.
Skaičiuos po rinkimų
Išeitinėms Seimo narių kompensacijoms skirti pinigai jau subyrėjo į parlamento kanceliarijos sąskaitą. Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė LŽ sakė, kad išmokos darbą paliekantiems parlamentarams bus pradėtos skaičiuoti sulaukus Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintų galutinių Seimo rinkimų rezultatų.
Į naujos kadencijos Seimą nepatekę parlamentarai, jų padėjėjai bei referentai vargti neturėtų. Jų kompensacijoms išmokėti šių metų biudžete buvo rezervuota apvali suma.
Išeitinių kompensacijų mokėjimą parlamentarams reglamentuoja Seimo statutas ir Seimo narių darbo sąlygų įstatymas. Šie teisės aktai numato, kad pasibaigus Seimo kadencijai parlamentarui išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija. Ši suma turi būti ne mažesnė kaip dviejų ir ne didesnė kaip šešių vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio.
Šiuo metu eilinio parlamentaro mėnesinis atlyginimas siekia apie 5 tūkst. litų (frakcijų, komitetų vadovų, Seimo pirmininko ir vicepirmininkų – didesni). Išdirbęs vieną ketverių metų kadenciją toks seimūnas palikdamas Seimą turėtų gauti keturių mėnesių vidutinio užmokesčio dydžio sumą.
Už kadenciją – 20 tūkst.
Seimo kanceliarijos duomenimis, mažiausia Seimo nariui skirta išeitinė išmoka turėtų siekti 9,5 tūkst. litų. Tokio dydžio suma greičiausiai bus išmokėta metus parlamente išdirbusiam Kęstučiui Čilinskui.
Pasitraukiančių parlamentarų sąskaitos lapkričio viduryje turėtų pasipildyti vidutiniškai po 20-24 tūkst. litų. Į didžiausią išeitinę kompensaciją galėtų pretenduoti Seimo pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas. Jei politikas pralaimėtų antrajame rinkimų į Seimą vienmandatėje rinkimų apygardoje ture, jam būtų išmokėta apie 27 tūkst. litų.
Pinigai netrukdo
Už naujos kadencijos Seimo durų likęs parlamentaras Skirmantas Pabedinskas dėl išeitinės kompensacijos galvos nesuka. „Išmokės – bus gerai, neišmokės – ir nereikia“, – šypsojosi valstietis liaudininkas. Tačiau išmokos jis tikrai sulauks. Už gautus pinigus jis ketina išvykti atostogauti į užsienį.
Kadenciją baigęs parlamentaras svarsto ir apie knygą, kurioje papasakotų apie Seime praleistus metus ir politiko duoną. Jei sumanytų ją išleisti, tam S.Pabedinskas skirtų ir dalį išeitinės kompensacijos lėšų.
Seimo kanceliarijos duomenimis, mažiausia Seimo nariui skirta išeitinė išmoka turėtų siekti 9,5 tūkst. litų.
Parlamentą lapkritį bus priverstas palikti ir Seimo Naujosios sąjungos (NS, socialliberalai) frakcijos seniūnas Vaclovas Karbauskis. Vienas turtingiausių parlamentarų į išeitinę kompensaciją nespjauna. „Pinigai visuomet ne pro šalį. Visada gerai, kai jų turi, o jei duoda – dar geriau“, – juokėsi jis. Solidžią išeitinę kompensaciją V.Karbauskis ketina paskirti ilgoms atostogoms.
Mažesnės kompensacijos
Išeitinės kompensacijos priklausys ir į Seimą nepatekusiems bei ministrais nebeskiriamiems Vyriausybės nariams. Preliminariais duomenimis, tokias išmokas turėtų gauti bent šeši ministrai. Tarp jų – teisingumo ministras Petras Baguška, sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas, švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, aplinkos ministras Artūras Paulauskas, ūkio ministras Vytas Navickas ir užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.
Jei antrajame rinkimų ture parlamentarės mandato Molėtų-Švenčionių rinkimų apygardoje nelaimės Kazimiera Prunskienė, ji taip pat gaus išeitinę kompensaciją. Teoriškai patekti į Seimą dar turi šansų Liberalų ir centro sąjungos deleguoti vidaus reikalų ir kultūros ministrai Regimantas Čiupaila ir Jonas Jučas, taip pat socialdemokratas finansų ministras Rimantas Šadžius.
Pagal įstatymus Vyriausybės nariams priklauso 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės kompensacijos. Šiuo metu vidutinė ministro alga siekia beveik 6 tūkst. 700 litų. Taigi kai kurių ministrų piniginės Vyriausybei atsistatydinus pasipildys po beveik 14 tūkst. litų.
Gyvena asketiškai
Į Seimą nepatekęs ir po mėnesio kartu su Vyriausybe atsistatydinti turėsiantis švietimo ir mokslo ministras A.Monkevičius LŽ sakė, kad išeitinė išmoka jam nėra svarbi. „Tokių dalykų nesureikšminu. Pragyventi man nėra didelė problema“, – tikino jis. A.Monkevičius tikisi, kad pasitraukęs iš Vyriausybės jis greitai susiras naują darbą.
Kultūros ministras J.Jučas irgi nesuka galvos dėl išeitinės kompensacijos. Jis tikina gyvenantis asketiškai ir turi pakankamai santaupų, kad kurį laiką galėtų gyventi be darbo. „Aišku, kompensacija gerai, bet ir be jos sunkumų neturėčiau“, – aiškino ministras.