Anot jos, kol kas kitose Europos Sąjungos šalyse tokios praktikos nėra.
„Tačiau tikrai prie to klausimo dirbame. Apibendrinę situaciją priimsime sprendimus“, – kalbėjo viceministrė.
Penktadienio vakarą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) negalėjo atsakyti, ar iš Sveikatos apsaugos ministerijos tokį kreipimąsi gavo, tačiau pabrėžė, kad jis būtų svarstomas.
„Ministerija nagrinėja visus iš kitų institucijų gautus kreipimusis, o juos išanalizavusi, pateikia savo vertinimą“, – BNS sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Kavaliauskas.
Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų, pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintų profesine liga.
Nustačius profesinę ligą, žmogus turi teisę į socialinio draudimo išmoką, kuri siekia visą buvusį darbo užmokestį į rankas, tačiau užsikrėtimas darbovietėje dar turi būti įrodytas, o į šį procesą įtraukiama ir Darbo inspekcija.
Šiuo metu darbo vietoje užsikrėtus COVID-19 visą buvusį darbo užmokestį į rankas siekiančią ligos išmoką gali gauti tik medikai, mokytojai ir pareigūnai. Tačiau užsikrėtimas turi būti ne nuo kolegos ir tokia tvarka galioja tik karantino ir ekstremalios situacijos metu.
Tai numatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme.
Įtraukus COVID-19 į profesinių ligų sąrašą, socialinė išmoka galėtų būti teikiama visų profesijų darbuotojams, užsikrėtusiems darbo vietoje. Taip pat ji galėtų būti mokama ne tik karantino ar ekstremalios situacijos metu.
Manau, kad niekam nekyla abejonių, kad būtinai reikia įtraukti, – sakė A.Gerliakienė
Tiek Lietuvos medikų sąjūdis, tiek Jaunųjų gydytojų asociacija tokią iniciatyvą palaiko.
„Manau, kad niekam nekyla abejonių, kad būtinai reikia įtraukti“, – sakė Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.
„Čia būtų logiškas sprendimas“, – teigė Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentė Kristina Norvainytė.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė BNS sakė taip pat palaikanti tokią iniciatyvą, tačiau pabrėžė, kad šis klausimas reikalauja papildomų diskusijų, nes kitų profesijų atstovams, priešingai nei medikams, bus sudėtinga įrodyti, kad užsikrėtė darbo vietoje.
„Esmė – įrodinėjimo našta. Reikės tiksliai įrodyti, kad darbe žmogus užsikrėtė ir tik tada ji bus pripažinta profesine liga. Nes jei nebus įmanoma įrodyti, tai niekas ir nepripažins. (...) Pavyzdžiui, parduotuvės darbuotojas turbūt sunkiai galės įrodyti, tuo tarpu žmogus, kuris dirba tiesiogiai su pacientais, jo rizika akivaizdi“, – komentavo ji.
Matyt, reikės papildomų išlygų, – sakė J.Sejonienė.
Kaip BNS sakė parlamentarė, Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė, jei COVID-19 bus įtraukiama į profesinių ligų sąrašą, reikės peržiūrėti ir įrodinėjimo mechanizmą.
„Matyt, reikės papildomų išlygų“, – sakė Seimo narė.
Kritikuoja ir dabartinę tvarką
Tuo tarpu Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas BNS teigė, kad ir dabartinė tvarka, numatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, yra per daug sudėtinga ir medikus apkrauna biurokratija.
Anot jo, nors įstatymas numato galimybę darbo metu užsikrėtusiems medikams mokėti didesnę ligos išmoką, Sodros teritoriniai skyriai reikalauja pateikti dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos vykdymo ir ligos priežastinį ryšį. Tai ypač aktualu koronaviruso skyriuose dirbantiems medikams.
Šiuo metu sąjunga rengia dokumentą, kuriuo kitą savaitę ketina kreiptis į Vyriausybę, prašydama supaprastinti galiojančią tvarką.
„Akivaizdu, kad reikalavimas rinkti dokumentus sveikatos priežiūros specialistams, susirgusiems COVID-19 teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigų COVID skyriuose, yra perteklinis ir didina administracinę naštą bei apsunkina ir taip padidintoje nervinėje, emocinėje, protinėje įtampoje dirbančius sveikatos priežiūros specialistus“, – rašoma kreipimesi, kurį gavo BNS.
Pasak L.Labanausko, SAM, SADM arba Vyriausybė turėtų parengti aplinkraštį, išaiškinantį, kad medikams, susirgusiems COVID-19 teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigų koronaviruso skyriuose, pakanka pateikti tik dokumentą patvirtinantį darbo jame faktą.
„Ar tai bus ministerijų, ar tai bus Vyriausybės sprendimas, mums tai nėra svarbu, mums svarbu, kad tas įvyktų sekančią savaitę“, – sakė jis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiuo metu koronavirusu serga apie 4,2 tūkst., o nuo pandemijos pradžios užsikrėtė daugiau nei 12 tūkst. medikų.
