Už tai, kad tyrimas būtų pradedamas ketvirtadienį po projekto svarstymo balsavo 94 Seimo nariai, 7 susilaikė. Prieš balsavo vienintelis Andrius Mazuronis, dabar atstovaujantis Darbo partijai.
Kad tyrimas būtų pradėtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Komitetas užsibrėžia aiškintis, ar Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausančios Rusų aljanso narės I.Rozovos ryšiai ir veikla nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus, nesukėlė ar nesukelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Taip pat norima tirti, ar tinkamai į Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją reagavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tuometinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas, ar žvalgybine informacija nebuvo manipuliuojama.
Tačiau komitetas nespręs, ar dėl savo veiksmų I.Rozova ir kiti parlamentarai nusipelnė apkaltos. Dėl to, jei po komiteto tyrimo bus matoma būtinybė, Seimas turėtų kurti kitą komisiją.
Opozicija netiki D.Gaižausko komiteto objektyvumu
Liberalas Eugenijus Gentvilas sakė, kad dabar užduotys bent jau nebeskamba absurdiškai ir Seimo komiteto nariai patys nebespręs dėl apkaltų sau.
Kita vertus, pasak jo, užsispyrimas tirti V.Pranckiečio ar V.Bako elgesį gali užgožti I.Rozovos galimų nuodėmių tyrimą ir politizuoti procesą, todėl juos geriau būtų tirti kitai komisijai, o ne komitetui.
Mes kaltų neieškosime. Tą turi daryti specialioji komisija, – teigė D.Gaižauskas.
D.Gaižauskas tikino, kad visi tirtini dalykai yra susiję. Esą būtina tirti ne tik užsienio, bet ir vidaus grėsmes.
„Mes kaltų neieškosime. Tą turi daryti specialioji komisija, o mes tik surinksime visas aplinkybes ir Seimas spręs, ar reikia kažkokių apkaltų. Jeigu paaiškės, kad nieko nėra, aiškiai ir pasakysime, kad nieko nėra“, – teigė jis.
D.Gaižauskas tikino, kad tyrimas bus maksimaliai viešas, objektyvus ir nešališkas. Pasak jo, tyrimui VSD turės „paduoti viską“, o jei ne – tada ir bus pasakyta, kad duomenys nepilni.
Tačiau valdantieji nesutiko iškart burti atskirą komisiją tyrimui. Seimas dar kartą atmetė opozicijos siūlymą tyrimą pavesti atlikti ne komitetui, o specialiai komisijai, sudarytai iš visų frakcijų atstovų.
LLRA vadino R.Karbauskio politinio lauko trąšomis
Mišrios Seimo narių grupės vardu pasisakęs Povilas Urbšys tikino, kad šio politinio sezono pradžia dabar primena teatrą arba medžioklę.
Jis palaikė I.Rozovos versiją, kad Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininko Georgio Kandelakio laiškas Lietuvos parlamentarams buvo suderintas su konservatoriais. Jis neatmetė, kad gal iš pradžių norėta gero – ištirti Rusijos įtaką Lietuvos politikams, tačiau dabar esą šis tyrimas virsta tiesiog galimybe „valstiečiams“ susidoroti su savo politiniais priešais.
P.Urbšys kreipėsi į Lietuvos lenkų rinkimų akciją-krikščioniškų šeimų sąjungą: „Jūs esate tik trąšos Karbauskio kultivuojamame politiniame lauke, kur dominuoja tik kerštas ir asmeninės ambicijos.“
Jūs esate tik trąšos Karbauskio kultivuojamame politiniame lauke, kur dominuoja tik kerštas ir asmeninės ambicijos, – teigė P.Urbšys.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pripažino, kad be G.Kandelakio laiško istorija nebūtų prasidėjusi. Jis tikino, kad, jei norima apsijuokti, galima net patį G.Kandelakį kviesti liudyti, bet svarbiausia esą išsiaiškinti Rusijos įtaką I.Rozovai ir politinei jėgai, su kuria ji buvo išrinkta, ir kurią premjeras, žinodamas informaciją apie I.Rozovą, pakvietė tapti koalicijos partnere.
I.Rozova sako kalbėjusi ne apie politiką
Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą kilo pradėjus domėtis parlamentarės I.Rozovos dalyvavimu Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos veikloje.
Neeiliniame Seimo NSGK posėdyje, surengtame rugpjūčio viduryje, paaiškėjo, kad VSD turi informacijos apie I.Rozovos bendradarbiavimą su Rusijos diplomatais. Su šia informacija buvo susipažinęs Seimo pirmininkas V.Pranckietis bei kai kurie šio parlamento komiteto nariai.
2018 m. sausį Seimo pirmininkui pateiktame VSD rašte buvo rekomenduojama šiai parlamentarei nesuteikti teisės susipažinti su valstybės paslaptimis.
VSD duomenimis, I.Rozova nepatikima, nes su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui.
Taip pat, kaip rašoma dokumente, ji skirtingais laikotarpiais su Rusijos diplomatais aptarė galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Žvalgybos duomenimis, I.Rozova prieš aštuonerius metus bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, taip pat rašoma apie Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Pati I.Rozova neneigia bendravusi su konsulu, tačiau tikina, kad ryšiai buvo ne asmeniniai, o neoficialūs. Susitikimuose ji esą kalbėjo ne apie politiką ir finansinę paramą, o apie kavą, cukrų ir barščius.
Ketvirtadienį Seimo posėdyje ji pareiškė atsisakiusi dalyvauti artimiausiame Tarpparlamentinio stačiatikių forumo renginyje lapkritį Atėnuose, tačiau ragino Seimą apsispręsti, ar Lietuva išvis turėtų tęsti bendradarbiavimą su šia organizacija, ar jį nutraukti.
