2021 03 05

Į sąmokslo teorijų skleidimą įsitraukęs Lietuvos portalas platina melagieną apie Izraelyje nuo vakcinų šoktelėjusį mirtingumą

Lietuvoje melagienas platina ne tik anoniminiai interneto vartotojai, bet ir oficialios žiniasklaidos priemonės. Interneto portale Respublika.lt pasirodžiusi informacija apie tai, jog, neva Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, daugiau žmonių mirė nuo „Pfizer“/„BioNTech“ vakcinos, nei kad būtų mirę nuo COVID-19, – dar viena sąmokslo teorija.

Dezinformacija, platinama portalo publikacijoje, skelbia, kad „Izraelio sveikatos ministerijos analizės duomenimis, per pastarąjį penkių savaičių skiepijimo laikotarpį nuo „Pfizer“/„BioNTech“ vakcinos mirė apie 40 kartų daugiau (pagyvenusių) žmonių, nei būtų mirę nuo pačios ligos, ir 260 kartų daugiau jaunų žmonių, nei būtų mirę nuo viruso“.

Respublika.lt nurodo, kad informacijos šaltinis – „Childrens health defense“ organizacija. Tai – buvusio JAV prezidento sūnėno Roberto F.Kennedy jaunesniojo 2016 metais įkurta prieš skiepus kovojanti ir dažnai dezinformaciją platinanti organizacija.

Vasario 11 dieną Roberto F.Kennedy paskyra socialiniame tinkle „Instagram“ buvo užblokuota dėl nuolatinės dezinformacijos apie COVID-19 vakcinas platinimo.

„Scanpix"/Xinhua/ZUMA Press nuotr./Skiepijimas nuo COVID-19 Izraelyje
„Scanpix"/Xinhua/ZUMA Press nuotr./Skiepijimas nuo COVID-19 Izraelyje

Ištakos – interneto forume

Visų pirma, Izraelio sveikatos ministerija niekada nėra platinusi panašių pareiškimų.

Interneto portalo Respublika.lt publikacijoje pateikta informacija pirmą kartą paskelbta Izraelio interneto forume „Nakim“. Forumo apraše nurodyta, kad tai – „savanoriška piliečių internetinė organizacija, siekianti kovoti su korupcija ir grąžinti valdžią žmonėms“.

Pasak Kanados naujienų portalo „Le Soleil“ žurnalisto Jeano-Francois Cliche, šiame Izraelio forume nuolat platinama melaginga informacija apie pandemiją ir COVID-19 vakcinas.

Vasario 15 dieną pirmą kartą „Nakim“ išplatintą dezinformaciją kovo pradžioje išvertė ir pakartojo Prancūzijos portalas francesoir.fr.

Pastaruoju metu jis kelia daug rūpesčių šalies mokslininkams, kurie nuolat priversti paneiginėti portale platinamą dezinformaciją, sąmokslo teorijas ir melagienas, susijusias su COVID-19.

„Tyrimą“ atliko zoologas ir inžinierius

Respublika.lt platinamame tekste minima, kad analizės, neva patvirtinančios padidėjusį mirčių kiekį Izraelyje pradėjus vakcinaciją, autoriai – daktaras Herve Seligmannas, Aix-Marseille universiteto naujų infekcinių ir tropinių ligų fakulteto narys, bei inžinierius Haimas Yativas.

Tačiau publikacijoje nutylima, jog mokslų daktaro laipsnį turintis H.Seligmannas – zoologas. Jo disertacijos tema – „Driežų mikroevoliucija dėl uodegos praradimo“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Pfizer“ vakcina
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Pfizer“ vakcina

Šiuo metu viešai prieinamame Aix-Marseille universiteto darbuotojų sąraše H.Selligmano nėra.

Jo tyrimo partneris ir įrašo tinklaraštyje autorius – inžinieriumi prisistatantis H.Yativas, neturi nieko bendro su medicinos mokslu.

Manipuliavimas skaičiais

Publikacijoje portale Respublika.lt skelbiama, kad „per penkias vakcinacijos savaites mirė 0,05 proc., t. y. 50 iš 100 000 žmonių“.

Panašūs „įrodymai“ pateikiami ir tinklaraščio „Nakim“ bei francesoir.fr publikacijose.

Skelbiama, kad „mažiausiai 0,05 proc. Izraelio gyventojų, vakcinuotų penkių savaičių laikotarpiu nuo sausio iki vasario, mirė“.

Tai – pagrindinis konspirologų „įrodymas“, kad „Pfizer“/„BioNTech“ vakcina (kitomis Izraelyje nėra skiepijama) padidino mirtingumo rodiklius šalyje.

Tai nėra tiesa. Tokie mirtingumo rodikliai šalyje yra įprasti.

Remiantis Pasaulio banko teikiamais duomenimis, metinis mirtingumas Izraelyje siekia 0,5 proc. Santykinai, penkių savaičių laikotarpio mirčių skaičius siekia 0,048 proc.

Vakcina negali susargdinti

Respublika.lt publikacijoje taip pat cituojamas dezinformaciją apie COVID-19 nuolat skleidžiantis JAV medikų susibūrimas America's Frontline Doctors (AFLDS). Nors grupė pasiskelbė „priešakinių fronto linijų gydytojais“, dauguma jų neturi nieko bendro su COVID-19 pacientais ar jų gydymu.

Medikų grupė nuolat skleidžia melagienas, kurias ne kartą paneigė JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC).

Tarp publikuotų paneigimų – lietuviško naujienų portalo skleidžiama dezinformacija apie tai, kad „vakcinos sukurti COVID-19 antikūnai, užuot apsaugoję asmenį, sukelia sunkesnių ar net mirtinų ligų, nes po kurio laiko paskiepytas asmuo patiria SARS-CoV-2 požymius“.

CDC platinamame pranešime paaiškinama, jog vakcinos negali susargdinti žmogaus COVID-19 ar kita virusine liga, nes vakcinose nėra aktyvių virusų.

Dengės karštligė

Interneto portale Respublika.lt cituojamas AFLDS pateiktas vakcinos, pagamintos kovai su Dengės karštlige, pavyzdys.

Teigiama, kad „dėl vakcinos sukelto antikūnų poveikio Filipinuose mirė 600 vaikų“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergantis vaikas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergantis vaikas

„Dengivaxia“ – taip vadinasi vakcina nuo Dengės karštligės – atvejis Filipinuose iš tiesų nuskambėjo labai plačiai ir akimirksniu apaugo sąmokslo teorijomis.

Teiginys, kad vaikai susirgo dėl vakcinos sukelto antikūnių poveikio, nėra teisingas. Taip pat nėra teisingas minimas mirčių skaičius – 600 vaikų.

Uodų ir blakių platinama Dengės karštligė yra atogrąžų regionuose išplitusi virusinė liga.

Ji gali sukelti sąnarių skausmus, svaigulį, pykinimą, bėrimą. Kai kuriais atvejais pasireiškia kvėpavimo sutrikimai, kraujavimas ir sutrinka organų veikla.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Indijos sostinė purškiama priemone nuo uodų, pernešančių Dengės virusą
AFP/„Scanpix“ nuotr./Indijos sostinė purškiama priemone nuo uodų, pernešančių Dengės virusą

2017 metų pabaigoje „Dengvaxia“ vakciną gaminanti Prancūzijos farmacijos įmonė Sanofi Pasteur“ paskelbė oficialią atnaujintą apžvalgą.

Nustatyta, kad retais atvejais „Dengvaxia“ vakcinuotiems ir niekada šia liga nesirgusiems asmenims kyla rizika susirgti sunkesne Dengės karštligės forma.

Tačiau tai nereiškia, kad paskiepyti asmenys liga užsikrėtė būtent nuo vakcinos.

Šio šalutinio poveikio rizika, gamintojo skaičiavimais, apima maždaug 15 proc. nuo Dengės karštligės vakcinuotų, niekada ja nesirgusių asmenų.

Iš šių seronegatyvių 15 proc. (tų, kurie niekada nesirgo Dengės karštlige) tik maždaug keturiems iš 1000 paskiepytų pacientų pasireiškė sunki ligos forma, rodo penkerių metų stebėjimų duomenys.

2018 etais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išleido rekomendaciją vakcinuoti tik tuos asmenis, kurie jau yra persirgę Dengės karštlige.

Nepaisant to, 2018 metais Filipinuose buvo nutraukta vakcinacijos nuo Dengės karštligės kampanija.

Dėl paplitusių sąmokslo teorijų gerokai krito pasitikėjimas skiepais. Vakcinacijos rodikliai šalyje sumažėjo drastiškai.

2015 metais 82 proc. respondentų pasitikėjo vakcinų saugumu, o po kilusio skandalo šis skaičius nukrito vos iki 21 proc. (2018 metų duomenys). Tai sukėlė tymų ir poliomielito protrūkius šalyje. O 2019 metais Filipinuose kilo Dengės karštligės epidemija.

Patikrinta vakcina

Respublika.lt publikacijoje nurodoma, kad Izraelio piliečiams nerekomenduojama skiepytis vakcina, kuri vadinama „eksperimentine“.

Tačiau „Pfizer“/„BioNTech“ vakcina yra patvirtinta JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) ir Europos vaistų agentūros (EMA) tai reiškia, kad vakcina jau yra praėjusi eksperimentinę stadiją ir yra pripažinta saugia.

Farmacijos kompanijos atliko klinikinius vakcinų tyrimus, įvairios reguliavimo ir vyriausybinės institucijos tikrino jų rezultatus.

„The New York Times“/Lena Mucha nuotr./Skiepijimas Vokietijoje
„The New York Times“/Lena Mucha nuotr./Skiepijimas Vokietijoje

Kadangi gamintojai jau per tyrimus dalijosi informacija su atsakingomis institucijomis, šioms neužtruko patvirtinti vakcinas.

Skiepai buvo patvirtinti įsitikinus, kad jie yra saugūs ir efektyvūs.

„Pfizer“/„BioNTech“ vakcinos efektyvumas siekia 95 proc., „Moderna“ vakcinos – 94 proc., Europos Sąjungoje dar nepatvirtinos „Johnson & Johnson“ vakcinos – 66 proc.

„AstraZeneca“ vakcinos efektyvumas, priklausomai nuo vertinimo, svyruoja nuo 62 proc. iki tam tikrais atvejais 100 proc.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis