„Tokiam sprendimui, apie kurį kalbam, – tai yra 72 metus, tikrai ne laikas. Šitoje vietoje tikrai galima dėti tašką. Vienas iš labai svarbių lygiagrečiai einančių rodiklių ir kriterijų, į kuriuos turime žvalgytis ir susieti savo pensijų politiką, yra sveiko gyvenimo trukmė, kurios vidurkis Lietuvoje siekia 57,5 metų“, – antradienį Žinių radijui teigė I.Segalovičienė.
Pasak jos, sveiko gyvenimo trukmę iki 65 metų planuojama pasiekti tik 2030 metais.
„Svarstyti septyneriais metais didesnį pensinį amžių yra neadekvatu dabartiniu laikotarpiu. Pensijų sistema negali būti konstruojama neatsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių sveikatą“, – tvirtino I.Segalovičienė.
Patarėjos teigimu, prezidentas dar 2019 metais siūlė labiau indeksuoti pensijas, kad ji sudarytų maždaug 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių. 2019 metais šis rodiklis siekė apie 43 procentus.
„Šiais metais jau matysime apie 48 proc. su viršum. 2024 metais turėtume pasiekti šį minimalų standartą (50 proc. – BNS) ir brėžti kitą strateginį tikslą – dar labiau artėti prie Europos Sąjungos vidurkio, kuris yra daugiau negu 60 procentų“, – kalbėjo prezidento patarėja.
I.Segalovičienės teigimu, geriausia būtų, kad diskusijos dėl pensijos amžiau ilginimo kiltų iš mokslininkų kartu su politikais.
Lietuvoje tiek vyrų, tiek moterų pensijos amžius ilgėja palaipsniui ir 65 metus pasieks 2026 metais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako šiuo metu šio amžiaus didinimo klausimo nesvarstanti.
Prastėjant Lietuvos demografinei situacijai, Europos Komisijos (EK) skaičiavimu, ateityje mažės darbingo amžiaus žmonių, galinčių išlaikyti pensininkus, todėl galimas sprendimo būdas – ilginti pensinį amžių, kuris, specialistų skaičiavimu, turėtų siekti 72 metus.
