I.Segalovičienės atsakas I.Šimonytei: prezidentūrai aišku viskas

Premjerės ironija

Antradienį premjerė I.Šimonytė feisbuke įgėlė prezidentūrai pareikšdama, kad, kaip ji supranta, „pajamų augimas švelnina infliaciją tik tada, kai pajamas didina Prezidentūra“. Ir kartu priminė, kad pajamų augimas švelnina infliacijos pasekmes, o ne pačią infliaciją. Toks buvo premjerės atsakas į prezidento patarėjos mintis Žinių radijo laidoje, kurias paskelbė naujienų agentūra ELTA. Prezidentūra teigia, kad premjerė reagavo į antraštę, kuri buvo netiksli.

„Prezidentūra: pajamų augimas nėra infliacijos švelninimo priemonė.

Also Prezidentūra: pirmas infliacijos švelninimo pasiūlymas – didinti gyventojų pajamas.

Kaip suprantu, pajamų augimas švelnina infliaciją tik tada, kai pajamas didina Prezidentūra. Ir šiaip, jis švelnina infliacijos pasekmes, o ne ją pačią“, – su didele ironijos doze feisbuke pasisakė I.Šimonytė.

Tokią premjerės reakciją sukėlė prezidento patarėjos Irenos Segalovičienės mintys. Patarėja Žinių radijo laidoje „Pozicija“ sakė, kad šių metų biudžete numatyti pokyčiai – pensijų augimas, didesnis neapmokestinamas pajamų dydis, minimalios algos kėlimas – yra skirti skurdui ir socialinei nelygybei mažinti, o tai esą įsisenėjusi Lietuvos problema.

I.Segalovičienės poziciją paskelbė naujienų agentūra ELTA. Tiesa, vėliau agentūra patikslino pirminį teksto pavadinimą, kuris skambėjo taip: „Prezidentūra: pajamų augimas nėra infliacijos švelninimo priemonė“.
Patikslintas pavadinimas skamba taip: „Prezidentūra: pajamų augimo nereikėtų pateikti kaip infliacijos amortizavimo būdų.“

„Šių pokyčių nereiktų pateikti kaip infliacijos amortizavimo būdų. Nes jei padidėjimas yra skirtas infliacijai valdyti, vadinasi, mes nevykdome socialinės nelygybės mažinimo politikos. Bet kokiu atveju atsiranda politikos disbalansas, todėl, prezidento nuomone, priemonių reikia keturiose srityse.

Pirma – didinti gyventojų pajamas. Antra – užšaldyti, t. y. nedidinti, viešųjų paslaugų kainų, tokių kaip darželiai, neformalus ugdymas, viešasis transportas ir pan.

Trečia svarbi sritis – didinti produktų ir paslaugų pasiūlą, pirmiausia skatinant aktyviau ir palankesnėmis sąlygomis vystytis atsinaujinančiai energetikai. Ir ketvirta – padėti verslui dorotis su kainų šoku“, – dėstė prezidento patarėja.

Prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis teigia, kad premjerė reagavo ne į originalius žodžius, o į netikslią antraštę.

Premjerė feisbuke sureagavo ne į Irenos Segalovičienės pareiškimą, „kad pajamų augimas nėra infliacijos švelninimo priemonė“, o į ELTA‘os antraštę. Irena Segalovičienė tokių žodžių „Žinių radijuje“ nesakė, ELTA antraštę vėliau patikslino, teigė R.Jasiulionis.

Patarėja neliko skolinga

I.Segalovičienė atsaką į I.Šimonytės pašaipą, kurią ji pareiškė savo paskyroje „Facebook“, taip pat paskelbė savo paskyroje „Facebook“, pavadinusi savo įrašą „Apie pajamų augimą ir prezidentūrą“.

„Neįmanoma nesutikti su tuo, kad prezidentūra nuo 2019 m. pateikė eilę iniciatyvų, kurios mažina gyventojų skurdą ir pajamų nelygybę. Tai apima ir spartesnį pensijų didinimą, ir NPD didinimą, ir pandemijos išmokas šeimoms su vaikais, ir vaistų išlaidų kompensacijas, ir nedarbo draudimą žmonėms su negalia ir kitas priemones. Tą pavyko padaryti Prezidentui rezultatyviai dirbant kartu su Seimu ir Vyriausybe.

Kodėl visos šios priemonės buvo reikalingos? Nes Lietuvoje skurdo ir pajamų nelygybės lygiai yra nepadoriai prasti Europos Sąjungos kontekste.

Kodėl visos šios priemonės buvo reikalingos? Nes Lietuvoje skurdo ir pajamų nelygybės lygiai yra nepadoriai prasti Europos Sąjungos kontekste (papuolam tarp penkių blogiausius rezultatus rodančių ES šalių – žr. Eurostat duomenis paveiksle).

Aukštas skurdo rizikos ir atskirties lygis pensininkų, mažai uždirbančiųjų grupėse, vienišų tėvų, daugiavaikių šeimų ir kitose grupėse. Tokia situacija augant ekonomikai yra tam tikra prasme socialinio teisingumo anomalija. Pandemija įvairiais nelygybes dar labiau paaštrino. Tai neatitinka žmonių gerovės siekiančios valstybės tikslų ir dėl to situacija buvo taisoma. Todėl reikalingos ne pusinės, ne dėl pliusiuko, bet visos jėgos mūsų žmonių atskirčiai ir nelygybei mažinti. Lygiai dėl šių priežasčių ir 2022 m. biudžete buvo numatytos skurdo ir nelygybės mažinimo priemonės, kurias Prezidentas nuo pat 2019 m. aktyviai skatina, inicijuoja ir palaiko.

Dabar apie infliaciją. Sausį metinė infliacija lipa per 12 proc. kartelę.

Kylant abejonių apie socialinės-ekonominės politikos priežastis ir pasekmes, galima pateikti 3 situacijos vertinimus, iš kurių vienas neteisingas. Spėkite, kuris?

a) 2022 m. biudžete pensijų, NPD ir MMA didinimai (12-15 proc.) reikšmingiau mažintų skurdą ir nelygybę, jeigu nebūtų išskirtinio kainų augimo.

b) 2022 m. biudžete pensijų, NPD ir MMA didinimai (12-15 proc.) atsvertų kainų išaugimą, bet tuomet nesigauna nuoširdžiai kalbėti apie reikšmingesnį skurdo ir nelygybės mažinimą, siekiant pakilti iš ES šalių rikiuotės apačios ir artėti prie ES vakarų šalių pragyvenimo lygio.

c) 2022 m. biudžete pensijų, NPD ir MMA didinimai (12-15 proc.) yra tokie super-duper reikšmingai dideli, kad permuša ir išskirtinio dydžio infliacijos lygį, ir priartins šalies senolių ir mažiau uždirbančiųjų gyventojų pragyvenimo lygį prie ES standarto, ir visaip kitaip padarys gyventojus turtingais. Infliacija sausį – lipa per 12 proc. kartelę.

Prezidentūrai aišku viskas. Ir aiškūs darbai, kuriuos reikia atlikti gyventojų padėčiai pagerinti. Aišku ir tai, kad infliacijos priežasčių ir pasekmių valdymui priemonių reikia 4 srityse:

– Pirma, papildomai didinant gyventojų pajamas, nenugnybiant nieko nuo skurdo ir nelygybės mažinimo tikslų. Taigi tų pačių, kurie jau numatyti biudžete ir yra skirti tam, kam skirti. Kai jau kalbame apie infliaciją ir jos mažinimą, būtini atskiri taiklūs sprendimai skirti šiam konkrečiam tikslui. Būtent infliacijos – ne skurdo ir nelygybės – mažinimui;

– Antra, nedidinant viešųjų paslaugų kainų, tokių kaip darželiai, neformalus ugdymas, viešasis transportas ir pan. (kas yra viešojo sektoriaus diskrecijoje) bei padedant įveikti šoką NVO sektoriui;

– Trečia, didinant produktų ir paslaugų pasiūlą, pirmiausiai skatinant aktyviau ir palankiomis sąlygomis atsinaujinančią energetiką. Svarbu suvokti, kad krizė šiandien yra dėl per mažos tam tikrų produktų ir paslaugų pasiūlos;

– Ketvirta, reikia padėti verslui dorotis su kainų šoku – verslas labai įvairus, yra verslų kuriems reikalinga pagalba įveikiant konkurencingumo iššūkius.

Bet apie tai vėliau. Dėl to reikės dar tartis su norinčiais, kad visi šalies gyventojai tolygiai priartėtų prie europietiško gyvenimo standartų“, – rašo patarėja.