Premjerė Ingrida Šimonytė posėdyje sakė, kad reikia rasti balansą tarp laiko ir maksimalaus skaidrumo įgyvendinant sienos statybų projektą, kad rezultatas būtų greitas ir geras.
Tvoros statybas planuojama užbaigti 2022 metais.
Projektus Seimo prašoma apsvarstyti ypatingos skubos tvarka.
Į posėdį parlamentarai turėtų rinktis antradienį.
„Šiuo metu nėra galimybės operatyviai užtikrinti ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio suvaldyti būtino fizinio barjero prie valstybės sienos su Baltarusija skubaus pastatymo“, – teigia projektų iniciatoriai.
Seimui siūloma priimti atskirą Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymą, kuriuo siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl projekto organizavimo ir vykdymo priima Vyriausybė, kuri ir apsispręstų dėl projekto vykdytojo.
Projekto įgyvendinimą prižiūrėtų speciali Vyriausybės sudaryta komisija, o siena būtų statoma biudžeto lėšomis, neatmetant, kad tam galėtų būti panaudota ES parama.
Jei Seimas pritartų, pirkimai, skirti projekto įgyvendinimui, galės būti atliekami ir sutartys sudaromos neskelbiamų derybų būdu.
Galios servitutas
Teritorijai, jei ji nepriklauso valstybei, bet yra reikalinga sienos statybos darbams, nustatomas žemės servitutas, o nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
Projekto įgyvendinimui reikalinga žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų
„Projekto įgyvendinimui reikalinga žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų arba valstybinės žemės nuomos ir (ar) panaudos sutartys gali būti nutraukiamos prieš terminą“, – teigiama projekte.
Taip pat projektu siūloma, kad statant sieną negaliotų būtinybė supažindinti visuomenę su numatomu statinių projektavimu ir panašiai.
Kitų įstatymų projektais, kurie taip pat keliauja į Seimą, siūloma aiškiai reglamentuoti pareigą valstybės institucijoms ir įstaigoms dalyvauti šalinant ekstremaliųjų situacijų padarinius.
Šiuo metu neatidėliotinais atvejais reikiami materialiniai ištekliai telkiami savivaldybių administracijų direktorių reikalavimu, siūloma nustatyti, kad tai nebepriklausytų nuo administracijos direktorių, o būtų daroma Vyriausybės nustatyta tvarka.
Jei Seimas pritars, gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimai įsigalios nuo jų pasirašymo momento.
Siūloma nustatyti, kad ekstremalios padėties atveju neteisėtai sieną kirtę užsieniečiai, kol bus nuspręsta dėl jų grąžinimo ar išsiuntimo arba bus priimti kiti sprendimai, bus apgyvendinti pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti šalyje.
Siūloma, kad Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumą, jo specialiuosius poreikius ir kitas individualias aplinkybes, gali tokius asmenis apgyvendinti apgyvendinimo vietose neribojant jų judėjimo teisės.
Esant karo padėčiai ar ekstremaliajai situacijai siūloma nustatyti, kad užsieniečiai prašymus suteikti prieglobstį galėtų pateikti tik pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose VSAT, o jeigu užsienietis į Lietuvą užsienietis atvyko teisėtai – Migracijos departamentui.
Šiuo metu tokia tvarka galioja vidaus reikalų ministrės įsakymu.
