Išvis Seimo nario rinkimuose Žirmūnų vienmandatėje rinkimų apygardoje varžosi dvylika kandidatų. Vienuolika jų iškėlė partijos, tik buvęs Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas kandidatūrą išsikėlė pats.
Partijos nedavė nė euro
Tačiau partinė priklausomybė ne visiems kandidatams palengvina kovą rinkimuose. Nors iki rinkimų liko vos pusantros savaitės, mažiausiai penki partiniai kandidatai nurodo, kad rinkimų kampanijai iš partijų negavo nė euro.
Tarp tokių kandidatų Lenkų rinkimų akcijos atstovė ir partijos vadovybės numylėtinė Renata Cytacka, Darbo partijos kandidatas Gediminas Vagnorius, „Tvarkos ir teisingumo“ kandidatė Vanda Birutė Ginevičienė ir Tautininkų sąjungos atstovas Ričardas Garuolis. Visų jų rinkimų sąskaitose trečiadienį dar bolavo apskriti nuliai.
Kol kas nė lito rinkimams nurodo neišleidusi ir konservatorė, buvusi europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Tiesa, ji 15min.lt tvirtino, kad partija jai rinkimų kampanijai skyrė 8,7 tūkst. eurų, tik kol kas nespėta sutvarkyti paramos dokumentų.
Dar šiek tiek lėšų savo rinkimų kampanijai R.Morkūnaitė-Mikulėnienė ketina pervesti pati.
„Tačiau tai tikrai nebus maksimali leidžiama suma“, – patikino kandidatė.
Daugiausia kandidatai savo rinkimų kampanijai gali skirti 20 VMDU – tai yra 13,6 tūkst. eurų.
Liberalas lėšų susirinko iš giminių
Kol kas daugiausia lėšų rinkimų kampanijai surinkęs skelbiasi Liberalų sąjūdžio kandidatas Š.Gustainis. Tiesa, ir jam partija kol kas neskyrė nė euro, o visas lėšas kandidatas sakosi susirinkęs iš giminių.
Šiuo metu Š.Gustainis deklaruoja kampanijai išleisiantis apie 10 tūkst. eurų. 2,9 tūkst. eurų jo rinkimų kampanijai skyrė tėvas Mikas Gustainis, dar 4 tūkst. eurų pridėjo teta Liucija Kuodienė ir 3 tūkst. eurų skyrė Andrius Lenickas. Dar 3185 eurus Š.Gustainiui norėjo paaukoti verslininkas Linas Krolis, tačiau jo auka nebuvo priimta.
Š.Gustainis aiškina, kad aukos iš L.Krolio negalėjo priimti dėl klaidingai jo užpildytų deklaracijų arba pajamas viršijančios aukos. Jis pripažino, kad dauguma jo rėmėjų susiję su farmacijos verslu, tačiau kategoriškai paneigė, kad šio verslo atstovai jį remia dėl kokio nors išskaičiavimo.
„Aš bandau aukas rinkti iš asmenų, kurie neturi jokio interesų konflikto su manimi. Daugiausia man pavyko surinkti iš giminės, artimiausiojo rato. Tėvas, teta parėmė. Kažkiek dar turiu pažadų, kad padės, bet kol kas yra tiek, kiek yra. Jei padidės, tai nesmarkiai“, – sakė jis.
Pasak Š.Gustainio, Liberalų sąjūdis kol kas agitacijai jam lėšų nedavė, nes to tiesiog nereikėjo, tačiau pažadėjo paremti, jei jaunasis politikas pateks į antrąjį rinkimų turą.
Rėmėjų lėšomis savo rinkimų kampaniją finansuoja ir savarankiškai Seimo rinkimuose dalyvaujantis Ž.Plytnikas. Jam iki šiol pavyko surinkti vos 201 eurą. Po 50 eurų į politikus besitaikančiam Ž.Plytnikui paaukojo Jolanta, Darius ir Arnas Šlapeliai, 20 eurų pridėjo Tadas Gudaitis ir 31 eurą savo kampanijai pervedė pats kandidatas.
Partijos nesitaško
Net ir partijos, kurių lėšos yra vienintelis kandidatų rinkimų kampanijos šaltinis, į Seimo rinkimus Žirmūnų apygardoje investuoja nedaug. Socialdemokratas Algirdas Raslanas ir į Seimą bandantis grįžti Lietuvos laisvės sąjungos kandidatas Algis Čaplikas iš savo partijų gavo po 1,5 tūkst. eurų.
2 tūkst. eurų savo kandidatei Anželai Andruškevič skyrė „Drąsos kelias“. 998 eurus į Joanos Tamkevičiūtės rinkimų kampaniją investavo ją iškėlusi Žaliųjų partija, o Lietuvos liaudies partija savo lyderei Lilijai Astrai tesugebėjo skirti 30 eurų.
Rinkimai į Seimą Žirmūnų vienmandatėje apygardoje vyks kovo 1 dieną. Čia rengiami neeiliniai rinkimai, nes Žirmūnuose anksčiau išrinktas socialdemokratas Vytenis Andriukaitis parlamentaro kėdę vasarą iškeitė į Europos komisaro pareigas.
