Apžiūrėti vietos, kurioje Vilijampolėje veikė gabiausių žydų religinė mokykla, leidomės kartu su istoriku, gidu, pedagogu Deimantu Ramanausku.
Pasak jo, į Kauno apylinkes pirmieji žydai atsikėlė dar XVI a. Tuomet jie telkėsi prie Žiežmarių ir Kaišiadorių. Pačiame Kaune žydai pirmą kartą paminimi XVII a. antrojoje pusėje.
Pati Vilijampolė, kuri buvo vadinama Vilijampolskaja Svaboda, pirmą kartą paminėta 1653-aisiais. Tuo metu joje žydų dar nebuvo. Ši teritorija priklausė didikams Radviloms, čia stovėjo jų ūkinės paskirties dvaras, kuriame patys Radvilos nereziduodavo. Iš viso šiai giminei priklausė apie 1000 ha žemės. Didžiulė teritorija, beveik visi Šilainiai – iki pat Linkuvos dvaro.
Radvilų dvaras stovėjo dabartinės Radvilų dvaro gatvės pradžioje. Į jį suplaukdavo visas aplinkinių teritorijų derlius.
„Radvilų kartografas buvo sudaręs žemėlapį su gyvenamaisiais kvartalais. Buvo vos 4 gatvės, 8 nedideli namukai. Gyveno toje teritorijoje labiau katalikai.
Tačiau XVIII a. pr. Kauno taryba priėmė sprendimus, ribojančius žydų veiklą ekonominėje srityje. Kadangi Vilijampolė augo kaip atskiras miestas, Radvilos, priešingai, žydams pritaikė nuolaidas, tam, kad atsikėlę mokėtų žemės nuomos mokestį ir statytų savo būstus, užsiimtų verslu, kurtųsi“, – to meto aktualijas perteikė istorikas.
Pirmoji mūrinė sinagoga Lietuvoje
Pasak istoriko, žinoma, kad Vilijampolėje žydai gyveno jau nuo XVIII a. pr. Bendruomenė augo greitai. Jau antroje šio amžiaus pusėje Radvilos suteikė žydams privilegiją – leido pasistatyti maldos namus. Taip Neries pakrantėje, apie 70 metrų nuo tilto, ties dabartiniu „Dailės“ kombinato pastatu išdygo barokinio stiliaus, didžiulė, kelių aukštų sinagoga, kuri buvo pirmoji mūrinė sinagoga dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
Pasakojama, kad statinį suprojektavo italų architektas, o 1772 metais pastatė rabino Izaoko sūnūs Mozė ir Abraomas Soloveičikai.
Kartu leista žydams įkurti ir kapines. Jos iki šiol išlikusios Kalnų gatvėje.
