V.Landsbergis jau ne vienerius metus per Vasario 16-ąją sako kalbą iš sostinėje esančių Signatarų namų balkono. Jį visada sveikina minia žmonių. Ir šįkart – gražią, saulėtą dieną į Vilniaus Pilies gatvę susirinko daugybė jaunų ir vyresnių žmonių su trispalvėmis ir Vyčio vėliavomis.
Priminė Astravą ir „stiklainį“
„Sveikučiai, brangieji, ištikimieji Lietuvos ir Vilniaus pilėnai. Seniai čia nekalbėjau, tad dabar pasakysiu dvi kalbas. Vieną su mintimis, kas Lietuvoje dedasi, kitą – kas pasauly dedasi. Lietuva nedalyvauja Astravo kiaulystėje ir avantiūroje, taip, bet kiekvienas kandidatas į prezidentus turėtų patvirtinti tautai tą nuostatą. Spaudimas dalyvauti bus nežmoniškas“, – kalbėjo V.Landsbergis.
„Kiti vietiniai reikalai: valdžioje vėl įsisuko vietinis vaikų darželis, kas ant ko supyko ir su kuo nesikalbės“, – toliau nūdienos aktualijas poetiškai aptarinėjo V.Landsbergis.
Jis priminė, kad verslūs vilniečiai po Misionierių šturmo numato „stiklainiais“ užgožti paskutinę istorinę centro puošmeną Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčią, nors tai tikras perlas Vilniaus karūnoje. Toliau sekė žodžiai apie dvigubą pilietybę ir norą keisti Konstitucijos nuostatas.
„O laisvai mąstyti bei reikštis – įtartina. Kritikoje glūdi sąmokslai. Nūnai tarsi veržiamės į daugybinę pilietybę. Dalis išvykusiųjų nuoširdžiai norėtų, siekdami naujų pilietybių, išsaugoti ir turimą Lietuvos. Išsaugoti – gražus žodis. Bet esamoji Konstitucija to nenumato. Iš čia gudragalvystės, kaip tą Konstituciją pakeisti, nebe tradiciniu, o kokiu nors išsėtiniu referendumu ir apgaule“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Ministras tik šratinukas
Jo teigimu, raginama aklai balsuoti, nes sprendimas neišdiskutuotas, balsuoti kviečiama tik už gražų šūkį, nes tai apibrėžiantis įstatymas bus vėliau.
„Kai esamų interesantų užmojams kliūva esamas įstatymas, šalin įstatymas, kai kliūva Konstitucija – keičiam Konstituciją. Tuoj pasidirbsim visraktį laisvai kaitalioti Konstituciją, užteks dviejų penktadalių piliečių, tokia idėja“, – įspėjo jis.
Vaikų darželyje neseniai kilo idėja, kad ministras tik šratinukas, kuris pasirašinėja komandos parengtus sprendimus, – sakė V.Landsbergis.
Nepamiršo jis ir ketinimų sumažinti Seimo narių skaičių: „Gal jis per didelis? Tebus Lietuvos širdis kuo mažesnė, sutaupysime karsteliui. Ir kuo tu sergi, nenaudėle? Gal palikim ją nuseimuotą iki vieno, svarbiausio nario arba vieno visažinio Kultūros komiteto. Parašų parinkti ne problema. Būtų didžiulė valdymo išlaidų ekonomija. Ir dviejų Seimų pirmininkų tikrai nereikia, o geriausias vaistas nuo galvos skausmo, kaip žinia, yra giljotina.“
Dar viena šių dienų aktualija Lietuvoje – aplinkos ministro nebuvimas. „Vaikų darželyje neseniai kilo idėja, kad ministras tik šratinukas, kuris pasirašinėja komandos parengtus dokumentus. Dalyko išmanymas jam nebūtinas“, – į R.Karbauskio neseniai išsakytą mintį apie tai, kad nebūtina turėti aplinkos ministrą, apeliavo V.Landsbergis.
Jis priminė ir senolių išmintį – pasitarkime, daugiau galvų, daugiau proto. „O kas mus, brolyčiai, iš to proto? Dūma – ne vieta debatams. Čia Rytų socializmo išmintis, todėl ir varom, negaištam debatams.“
„Nevokim ir nemeluokim“
Antroje savo kalbos dalyje Atkuriamojo Seimo pirmininkas aptarė įvykius pasaulyje, tačiau baigė vėl ragindamas pasižiūrėti į save.
„Ši kova dėl atminties tęsiasi ir fronto linija eina per daugelio mūsų sielas. Kodėl šių dienų valdiškoji Rusija kovoja prieš jau paskutinę laisvės kovų atminties memorialo organizaciją? Todėl, kad garbės nebėra, ją pakeitė tuščia puikybė. Gal beliko dienos sriuba, dienos nauda, politinė, kuri nėra moralinė.
O ką mes? Pažvelkime į save: išsivadavome, tai ir išsivaduokime. Trenk, Perkūne, ir neįkliūkime iš naujo, klausydamiesi dūsavimo, kad vergijoje buvo geriau. Stiprybės, broliai ir sesės, nevokim ir nemeluokim, tokia pilėnų rinkiminė programa, toks tebūnie mūsų garbės devizas. O aukščiausias įstatymas, kurį esame girdėję, tai brolystės meilė. Nepamirškime, nepraleiskime ir nepražūsime“, – kalbą baigė V.Landsbergis.
Lietuvai minint Valstybės atkūrimo šimtmetį pernai V.Landsbergis šventę buvo priverstas praleisti, kadangi dėl ligos Vasario 16-ąją leido ligoninėje. Tačiau ir iš ten jis pasveikino Lietuvą ypatinga proga.
