Jis nuo pernai lapkričio vidurio iki šios savaitės „ilsėjosi“ archyve.
Lietuvos ir Vokietijos pasirašytoje sutartyje numatyta, kad daugiau nei 100 metų senumo dokumentas po tam tikro eksponavimo laiko vis turi būti perduotas į archyvą, kur nepatenka dienos šviesa.
Kaip BNS informavo Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė, Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas muziejuje vėl bus eksponuojamas iki lapkričio 15-osios, o po to kuriam laikui keliaus į archyvą.
Nepriklausomybės aktas eksponuojamas tame kambaryje, kur Lietuvos Tarybos nariai jį ir pasirašė.
Dokumentą vėl saugos Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Vokietijai siųstą nutarimą dėl valstybės atkūrimo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Berlyno diplomatiniame archyve rado 2017 metų pavasarį.
Lietuva ir Vokietija sutarė, kad aktas nuo 2018 metų sausio Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus. Susitarimas numato, kad 2022 metais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune.
Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje. Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų buvimo vieta nėra žinoma.
