ES valstybės sutarė dėl sankcijų Rusijai, apie jas paskelbė ir Jungtinė Karalystė, JAV.
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienio vakarą taip pat pranešė, kad šalis į Baltijos valstybes siųs papildomų karinių pajėgų.
Paklausta, ar jau yra konkrečios informacijos apie tai, kokie papildomi pajėgumai atvyks, I.Šimonytė sakė, kad kol kas to labai komentuoti negalinti, nes žinia paskelbta tik vakar.
Ji mano, kad daugiau detalių apie tai sulauksime kiek vėliau. Premjerė minėjo, kad šiokia tokia informacija apie tai, kokio tipo tai pajėgos, viešumoje buvo pasirodžiusi.
Pentagonas pranešė, kad į Lietuvą, Latviją bei Estiją bus siunčiami iš viso apie 800 pėstininkų, taip pat naikintuvai bei sraigtasparniai. Baltijos šalyse bus dislokuoti apie 800 karių iš Italijoje šiuo metu esančio pėstininkų bataliono.
Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei neatskleidžiamose vietose NATO pietrytiniame sparne bus dislokuoti iki aštuonių naikintuvų „F-35“, šiuo metu esantys Vokietijoje. Į Baltijos šalis bus permestas ir taip pat šiuo metu Vokietijoje dislokuotas aviacijos batalionas su 20 „AH-64 Apache“ sraigtasparnių.
Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius bataliono dydžio vienetus – apie 500 karių.
„Manau, kad yra labai svarbu ir tai iš esmės atliepia mūsų jau kurį laiką keltą – mūsų Baltijos valstybių, taip pat Lenkijos keltą – klausimą ir akcentuotą problemą, kad Baltarusijos statusas tampa visiškai kitas, negu mes buvome įpratę matyti, kada ten kartkartėmis vykdavo bendros karinės pratybos su Rusija.
Dabar neturėjome labai didelio lūkesčio, kad tai yra laikinas karių atvykimas. Buvome veikiau įsitikinę, kad bus taip, kaip dabar matome, kad kariai bei įranga liks ir liks be jokio apibrėžto laiko limito. Todėl tai keičia saugumo situaciją regione“, – komentavo premjerė.
I.Šimonytės teigimu, reikia skirti papildomą dėmesį mūsų gynybai ir atgrasymui. To, kaip pažymėjo ji, reikia skubiai.
„Tai čia, sakyčiau, yra pirmas žingsnis, kurį tikrai labai sveikinu“, – Seimo rūmuose žurnalistams teigė Vyriausybės vadovė.
Kalbėdama apie sankcijas Rusijai, I.Šimonytė sakė, kad pagrindinė žinia yra paskelbta visų sprendimus priėmusių valstybių arba tarptautinių organizacijų.
Ji akcentavo, kad tiek Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, tiek J.Bidenas, tiek ES išorės veiksmų vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis pareiškė, jog tai yra pradžia.
„Tai buvo pirmi greiti sprendimai, kurie buvo padaryti iš karto po to, kai Rusija pažeidė daugybę tarptautinių įsipareigojimų „legalizuodama“ darinius, kurie yra pačios Rusijos kontroliuojami jau kurį laiką ir nelegaliai veikiantys Ukrainos teritorijoje. Akivaizdu, kad bus ir tolesnių diskusijų apie sankcijas“, – pabrėžė ji.