I.Šimonytė apie kainų augimą: labai optimistinių žinių nėra

Lietuvoje fiksuojama didelė infliacija. Eurostat duomenimis, lapkritį infliacija mūsų šalyje buvo didžiausia Europos Sąjungoje.

Spartus kainų augimas prognozuojamas ir kitąmet.

Pasak I.Šimonytės, natūralu, kad taip yra. Jos teigimu, pagal visų ekonomistų prognozes, pajamų augimas aplenks kainų didėjimą. Tai esą svarbiausias dalykas šiomis aplinkybėmis.

„Ką Vyriausybė darė ir padarė jau ateinančių metų biudžete, tai pajamų augimas, kuris priklauso nuo biudžeto arba Vyriausybės priimamų sprendimų. Tarkime, kaip minimali alga ar mažiausios pensijos, vienišo asmens išmokos, darbo užmokestis biudžetiniame sektoriuje – visi šie sprendimai yra sukalibruoti taip, kad didžiausias augimas (pajamų – 15min) tenka žmonėms, kurių pajamos yra mažiausios, kuriems atitinkamai kainų augimas didesnę įtampą kelia nei žmonėms, kurių pajamos yra didesnės“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo premjerė.

Gruodžio 23-osios rytinis Seimo posėdis

+66

Kalbėdama apie energetikos išteklių kainas ir žmonių galimybes apmokėti sąskaitas, pavyzdžiui, už šildymą, I.Šimonytė aiškino, kad priimtas sprendimas kainų piko išdėliojimo per ilgesnį laikotarpį. Taip pat gerokai praplėstos galimybės žmonėms gauti piniginę socialinę paramą sąskaitoms už komunalines paslaugas apmokėti.

I.Šimonytė akcentavo, kad aukštas infliacijos lygis nėra Lietuvos fenomenas. Anot jos, visose valstybėse tokio kainų augimo jau seniai nebuvo matyta.

Premjerės teigimu, tą lemia daug priežasčių.

„Dalis priežasčių yra susijusių su energetiniais resursais ir jų kainomis. Kita dalis priežasčių yra labiau susijusi su tokiu netipiniu galbūt pasiūlos pusėje esančiu šoku dėl tiekimo grandinių sutrūkinėjimo ir neatsistatymo po COVID-19.

Tai tikrai nėra kažkokių labai optimistinių žinių, kad bus kažkoks kainų mažėjimas artimiausiu metu. Bet jau kitais metais tikimės, kad ir aukštos, bet stabilesnės situacijos“, – kalbėjo I.Šimonytė.